Gimdos kaklelio vėžio prevencija visoms moterims

Pažvelk iš arčiau

Pasitikrink žinias

Testas

Susirgti gali kiekviena

„Kiekviena moteris rizikuoja užsikrėsti onkogeniniu ŽPV tipu, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžį“
 
Gimdos kaklelio vėžio mitai Ar žinote, kas rizikuoja susirgti gimdos kaklelio vėžiu? Šią ligą vis dar gaubia daugybė mitų, todėl pirmasis žingsnis – susipažinti su tikslia informacija.
Pamirškite mitus ir susipažinkite su faktais.
„…Žinoma, kitos vėžio rūšys labiau paplitusios.”
Pasaulyje nuo gimdos kaklelio vėžio kas dvi minutės miršta moteris. Statistikos duomenimis, tai trečioji moterų mirties nuo vėžio priežastis (daugiau moterų miršta tik nuo krūties ir plaučių vėžio) ir antroji pagal paplitimą vėžio forma tarp jaunesnių nei 45 metų moterų. Nuo šios ligos Lietuvoje kasmet miršta apie 270 moterų – 5 moterys kiekvieną savaitę.
„…Nėra būdų nustatyti gimdos kaklelio vėžį, kol dar ne per vėlu.”
Netiesa. Veiksmingiausias būdas sumažinti susirgimo gimdos kaklelio vėžiu riziką – reguliariai tikrintis sveikatą. Naujosios vakcinos ir reguliariai atliekami gimdos kaklelio tyrimai yra efektyviausias būdas užkirsti kelią ligai.
„…Mano šeimoje niekas nesirgo gimdos kaklelio vėžiu, taigi aš nepriklausau rizikos grupei.”
Gimdos kaklelio vėžys nėra paveldimas. Mokslininkai įrodė, kad pagrindinė šio vėžio priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV).
„…Aš nerizikuoju.”
Susirgti rizikuoja kiekviena moteris. Apie 80% moterų anksčiau ar vėliau gyvenime užsikrečia virusu, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.
„…Susirgti gali tik vyresnės moterys.”
Iš tiesų ne amžius lemia, užsikrėsite gimdos kaklelio vėžį galinčiu sukelti virusu ar ne. Infekcijos rizika atsiranda pradėjus lytinį gyvenimą. Gimdos kaklelio vėžys yra antroji iš labiausiai paplitusių vėžio formų tarp jaunesnių nei 45 metų moterų.
„…Valgau sveiką maistą, nerūkau ir esu aktyvi, todėl aš vėžiu nesusirgsiu.”
Nors sveikas gyvenimo būdas gali padėti kovoti su infekcijomis, tai nesukliudys Jums užsikrėsti virusu. Geriausia apsauga – vakcinacija ir reguliarūs citologiniai tyrimai (PAP testas).
„…Turiu tik vieną partnerį, taigi nerizikuoju.”
Užsikrėsti virusu gali užtekti vieno lytinių santykių atvejo, tad virusui plisti nereikia daug partnerių.
„…Bet mano seksas visuomet saugus.”
Prezervatyvai gali sumažinti infekcijos riziką, tačiau jie neapsaugo visiškai – virusas plinta ir per genitalijų odos kontaktą.

Į viršų
Jūsų gyvenimo būdas Visuomet verta pamąstyti apie savo gyvenimo būdą, kad įsitikintumėte, ar nerizikuojate be reikalo. 1. Ar reguliariai atliekate PAP tyrimą?
Geriausias būdas sužinoti, ar nėra anomalinių ląstelių pakitimų, iš kurių gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys, – reguliariai kasmet atlikti PAP tyrimą. Ginekologas beveik visuomet gali stebėti anomalinius pakitimus ir reguliariai juos gydyti, kad neišsivystytų vėžys.
2. Ar jūsų lytiniai santykiai saugūs?
Nors prezervatyvai gali sumažinti ŽPV užsikrėtimo riziką, jie neapsaugo visiškai. Taip yra dėl to, kad virusas gali būti ir prie pat genitalijų esančioje odoje. Bet prezervatyvais kaip apsaugos priemone visuomet protinga naudotis.
3. Ar rūkote?
Visi žino, kad rūkymas padidina riziką susirgti plaučių vėžiu. Bet ar žinote, kad rūkymas didina ir gimdos kaklelio vėžio riziką? Atsikračius cigarečių, gali labai pasikeisti jūsų lytinė sveikata ir sveikata apskritai.
4. Supraskite riziką: gimdos kaklelio vėžys ir jūs
Ar žinote, kad gimdos kaklelio vėžys yra antroji pagal paplitimą vėžio forma tarp jaunesnių nei 45 metų moterų? Susirgti šia liga rizikuoja kiekviena moteris, todėl yra būtina reguliariai tirtis atliekant PAP testą.

Į viršų
Rizikuoja kiekviena
Kiekviena lytiškai aktyvi moteris rizikuoja užsikrėsti ŽPV. Infekcija plinta lytiniu keliu, liečiantis genitalijų srities odai (1).
Žmogaus papilomos virusas
Žmogaus papilomos virusas
Tikimybė užsikrėsti ŽPV atsiranda jau pirmųjų lytinių santykių su partneriu metu ir tęsiasi visą aktyvų moters lytinį gyvenimą. Įtakos ŽPV infekcijos eigai turi įvairūs veiksniai. Dalis infekcijų praeina savaime, tačiau kai kurios lieka ir tampa nuolatinėmis. Nuolatiniai onkogeniniai ŽPV tipai pradeda keisti ląsteles ir sukelia tokių pokyčių, dėl kurių gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys. Moteris to gali ir nepastebėti, nes ankstyvose ligos stadijose nejuntama jokių ligos simptomų (2).

ŽPV infekcija, skirtingai nei kitų virusų sukeltos infekcijos, negarantuoja pakankamo imuniteto. Rizika pakartotinai užsikrėsti šiuo virusu išlieka visą moters gyvenimą (3).

Nustatyta, jog ŽPV užsikrečia 80% žmonių (4). Iki 50% šių infekcijų sudaro onkogeniniai ŽPV tipai (5).

Nuo daugumos ŽPV infekcijų pasveikstama per pusę metų ar per dvejus metus. Tačiau nuolatinė onkogeninio ŽPV tipo infekcija gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Ankstesnės ŽPV infekcijos dažniausiai nesukuria imuniteto kitoms infekcijoms ir nemažina ŽPV persistavimo pavojaus. Todėl ŽPV infekcijos rizika išlieka visą moteris gyvenimą, kol turima lytinių santykių (6).
„Ir jaunesnės, ir vyresnio amžiaus moterys rizikuoja susirgti gimdos kaklelio vėžiu, kurį gali sukelti nauja ar pakartotinė onkogeninių ŽPV tipų infekcija“
Onkogeninis ŽPV gali pažeisti ir jauną, ir vyresnę moterį. Moters organizme gali atsirasti nauja viruso infekcija, pakartotiniai užsikrėtimai onkogeniniais ŽPV tipais arba latentine ŽPV infekcija (7). Gali praeiti daug metų, kol liga pasireikš. Nors jaunesnės moterys gimdos kaklelio vėžiu serga rečiau, vis dėlto susirgti šia liga gali bet kokio amžiaus moterys (8).

Daugelyje šalių, kuriose yra įgyvendinamos sveikatos patikros programos, moterys dėl gimdos kaklelio vėžio pirmą kartą tikrinamos maždaug 20–30 metų (9). Tačiau manoma, jog net 22–47% gimdos kaklelio vėžio atvejų nediagnozuojami patikros metu. Nuolatinė onkogeninio ŽPV infekcija yra pirmasis žingsnis gimdos kalelio vėžiui atsirasti (10). Dauguma ŽPV infekcijų atsiranda netrukus po pirmųjų lytinių santykių (11).

Gimdos kaklelio vėžio paplitimas pasaulyje sparčiai auga moterų grupėje nuo 15 iki 45 metų ir vėl sumažėja po 55 metų. Nepaisant gimdos kaklelio patikros programų poveikio, kai kuriose šalyse sergamumas gimdos kaklelio vėžiu, ypač adenokarcinoma, auga jaunesnių kaip 50 metų moterų grupėje (12). Amžiui būdingos mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio tendencijos atspindi amžiui būdingas sergamumo tendencijas (13).

Į viršų

Išsamiau

Informacijos nėra
  • (1) Schiffman M, Kjaer SK Natural history of anogenital human papillomavirus infection and neoplasia. J Natl Cancer Inst Monogr 2003; 31: 14-19
  • (2) Conway K Attitudes to Papanicolaou smears. J Psychosom Obstet Gynecol 1996; 17: 189-194
  • (3) de Jong A, van Poelgeest MI, van der Hulst JM, Drijfhout JW, Fleuren GJ, Melief CJ, Kenter G, Offringa R, van der Burg SH Human papillomavirus type 16-positive cervical cancer is associated with impaired CD4+ T-cell immunity against early antigens E2 and E6. Cancer Res 2004; 64: 5449-5455. Baseman JG, Koutsky LA. The epidemiology of human papillomavirus infections. J Clin Virol 2005; 32 Suppl 1: S16-S24
  • (4) Baseman JG, Koutsky LA The epidemiology of human papillomavirus infections. J Clin Virol 2005; 32 Suppl 1: S16-S24. Ho GY, Bierman R, Beardsley L, Chang CJ, Burk RD. Natural history of cervicovaginal papillomavirus infection in young women. N Engl J Med 1998; 338: 423-428. Brown DR, Shew ML, Qadadri B, Neptune N, Vargas M, Tu W, Juliar BE, Breen TE, Fortenberry JD. A longitudinal study of genital human papillomavirus infection in a cohort of closely followed adolescent women. J Infect Dis 2005; 191: 182-192.
  • (5) Bosch FX, de Sanjose S. Chapter 1: Human papillomavirus and cervical cancer--burden and assessment of causality. J Natl Cancer Inst Monogr 2003; 3-13. Brown DR, Shew ML, Qadadri B, Neptune N, Vargas M, Tu W, Juliar BE, Breen TE, Fortenberry JD. A longitudinal study of genital human papillomavirus infection in a cohort of closely followed adolescent women. J Infect Dis 2005; 191: 182-192. Clifford GM, Gallus S, Herrero R, Munoz N, Snijders PJ, Vaccarella S, Anh PT, Ferreccio C, Hieu NT, Matos E, Molano M, Rajkumar R, Ronco G, de Sanjose S, Shin HR, Sukvirach S, Thomas JO, Tunsakul S, Meijer CJ, Franceschi S. Worldwide distribution of human papillomavirus types in cytologically normal women in the International Agency for Research on Cancer HPV prevalence surveys: a pooled analysis. Lancet 2005a; 366: 991-998
  • (6) Schiffman M, Kjaer SK. Natural history of anogenital human papillomavirus infection and neoplasia. J Natl Cancer Inst Monogr 2003; 31: 14-19. Burd EM. Human papillomavirus and cervical cancer. Clin Microbiol Rev 2003; 16: 1-17
  • (7) Burd EM. Human papillomavirus and cervical cancer. Clin Microbiol Rev 2003; 16: 1-17. Baseman JG, Koutsky LA. The epidemiology of human papillomavirus infections. J Clin Virol 2005; 32 Suppl 1: S16-S24
  • (8) Ferlay J, Bray P, Pizani P, Parkin DM. GLOBOCAN 2002: Cancer incidence, mortality and prevalence worldwide. IARC CancerBase No 5, Version 2 0 IARCPress, Lyon, 2004
    Available at: http://www.iarc.fr
    Accessed September 20, 2005
  • (9) NHS Cervical Screening Programme. Available at: http://www.cancerscreening.nhs.uk/cervical/#eligible. Anttila A, Pukkala E, Soderman B, Kallio M, Niemienen P, Hakama M. Effect of organised screening on cervical cancer incidence and mortality in Finland, 1963-1995: recent increase in cervical cancer incidence. Int J Cancer 1999; 83: 59-65. Sasieni PD, Cuzick J, Lynch-Farmery E. Estimating the efficacy of screening by auditing smear histories of women with and without cervical cancer. The National Co-ordinating Network for Cervical Screening Working Group. Br J Cancer 1996; 73: 1001-1005. ACOG. Cervical Cancer Screening: Testing Can Start Later and Occur Less Often Under New ACOG Recommendations. Available at: >http://www.acog.org/from_home/publications/press_releases/nr07-31-03-1.cfm.
  • (10) Leyden WA, Manos MM, Geiger AM, Weinmann S, Mouchawar J, Bischoff K, Yood MU, Gilbert J, Taplin SH. Cervical cancer in women with comprehensive health care access: attributable factors in the screening process. J Natl Cancer Inst 2005; 97: 675-683.
    Sasieni PD, Cuzick J, Lynch-Farmery E. Estimating the efficacy of screening by auditing smear histories of women with and without cervical cancer. The National Co-ordinating Network for Cervical Screening Working Group. Br J Cancer 1996; 73: 1001-1005.
    Stuart GC, McGregor SE, Duggan MA, Nation JG. Review of the screening history of Alberta women with invasive cervical cancer. CMAJ 1997; 157: 513-519.
  • (11) Baseman JG, Koutsky LA. The epidemiology of human papillomavirus infections. J Clin Virol 2005; 32 Suppl 1: S16-S24. Gravitt PE, Jamshidi R. Diagnosis and management of oncogenic cervical human papillomavirus infection. Infect Dis Clin North Am 2005; 19: 439-458.
  • (12) Vizcaino AP, Moreno V, Bosch FX, Munoz N, Barros-Dios XM, Borras J, Parkin DM. International trends in incidence of cervical cancer: II. Squamous-cell carcinoma. Int J Cancer 2000; 86: 429-435. Vizcaino AP, Moreno V, Bosch FX, Munoz N, Barros-Dios XM, Parkin DM. International trends in the incidence of cervical cancer: I. Adenocarcinoma and adenosquamous cell carcinomas. Int J Cancer 1998; 75: 536-545. Liu S, Semenciw R, Mao Y. Cervical cancer: the increasing incidence of adenocarcinoma and adenosquamous carcinoma in younger women. CMAJ 2001; 164: 1151-1152. Sherman ME, Wang SS, Carreon J, Devesa SS. Mortality trends for cervical squamous and adenocarcinoma in the United States. Relation to incidence and survival. Cancer 2005; 103: 1258-1264.
  • (13) Ferlay J, Bray P, Pizani P, Parkin DM. GLOBOCAN 2002: Cancer incidence, mortality and prevalence worldwide. IARC CancerBase No 5, Version 2 0 IARCPress, Lyon, 2004
    Available at: http://www.iarc.fr
    Accessed September 20, 2005