Gimdos kaklelio vėžio prevencija visoms moterims

Pažvelk iš arčiau

Pasitikrink žinias

Testas

Straipsnių archyvas

1/23/2007 - 1/23/2008
Daugiau lytinių partnerių - didesnė moterų vėžio rizika
2007 01 23 Lietuvos rytas/Sveikatos gidas
Autorius: Beata Bukotaitė


Daugiau lytinių partnerių - didesnė moterų vėžio rizika

Nuo gimdos kaklelio vėžio kas minutę pasaulyje miršta dvi moterys. Mūsų šalyje ši liga kasmet nusineša maždaug trijų šimtų moterų gyvybę - beveik po vieną kasdien.

Lietuvoje nuo šios ligos miršta daugiausia moterų iš visų Baltijos šalių. Tuo tarpu JAV gimdos kaklelio vėžio nebėra onkologinių ligų, nuo kurių dažniausiai mirštama, dešimtuke.

Tai pasiekti padėjo galimybė nemokamai atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą. JAV jis nemokamai atliekamas visoms lytinį gyvenimą pradėjusioms, taip pat 21 metų sulaukusioms moterims.

"Visos amerikietės žino, kad šį tyrimą būtina atlikti kasmet. Kasmet reikia užsukti ne tik pas odontologą, bet ir pas ginekologą", - aiškino Vilniaus universiteto onkologijos instituto Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja gydytoja ginekologė Daiva Kanopienė.

Lietuvoje jau trečius metus vykdoma programa, leidžianti nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio. Tačiau beveik pusė moterų apie programą, finansuojamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, net nėra girdėjusios.

Atsiradus vakcinai, saugančiai nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso, Amerikos pediatrų akademija jau rekomendavo ja skiepyti visas paaugles. Tuo tarpu Lietuvoje nuo gimdos kaklelio vėžio kol kas skiepijasi tik pavienės merginos.

"Sveikatos gidas" kalbėjosi su ginekologe D. Kanopienė.

- Kas sukelia gimdos kaklelio vėžį?

- Gimdos kaklelio vėžys vadinamas lytiškai plintančia liga, nes taip plinta jos sukėlėjas - žmogaus papilomos virusas. Jis randamas 99 iš 100 gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų organizme.
Kai kurie žmonės gali nešiotis šį virusą organizme visą gyvenimą ir net nežinoti, kad yra juo užsikrėtę. O kai kuriems jis pasireiškia ant genitalijų atsirandančiomis karpomis.
Jeigu tokiu virusu yra užsikrėtusi moteris, jis gali paskatinti piktybėti ląsteles - tam padeda ir nusilpęs imunitetas, ligos, stresas ar rūkymas. Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai puola anksti lytinį gyvenimą pradėjusias ir daug lytinių partnerių turėjusias moteris. Taip pat daug gimdžiusias ar tas, kurios patyrė abortą.

-Ar žmogaus papilomos virusu galima užsikrėsti tiktai lytinių santykių metu?

- Virusu galima užsikrėsti ir naudojantis bendra vonia arba rankšluosčiu, matuojantis parduotuvėje apatinį trikotažą ar maudymosi kostiumėlį, pirtyje, netgi atliekant bikinio zonos depiliaciją.

- Neseniai išrasta nuo gimdos kaklelio vėžio galinti apsaugoti vakcina. Kaip ji veikia? Kas ir kada gali ja pasiskiepyti?

- Vakcina apsaugo nuo keturių žmogaus papilomos viruso tipų. Ja skiepyti patartina mergaites ir jaunas moteris. Skiepytis nebėra prasmės, jeigu ligonio organizme yra visų keturių tipų virusų. Išsitirti dėl to galima specializuotose laboratorijose. Kol kas vakcina kelia daug medikų diskusijų. Galbūt šia vakcina būtų tikslinga skiepyti ir berniukus? Juk žmogaus papilomos virusas plinta lytinių santykių metu, jis gyvena ir vyro, ir moters organizme. Tačiau net ir pasiskiepijusioms moterims rekomenduojama neužsimiršti ir reguliariai atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą.
Kol kas tai - patikimiausia apsauga nuo vėžio.

- Ar moteris, kuriai vystosi gimdos kaklelio pakitimai, jaučia kokius nors simptomus?

- Paprastai ji jaučiasi visiškai sveika - priešvėžiniai pakitimai nesukelia jokių simptomų. Tokie pakitimai ne visada vystosi į onkologinę ligą. Jei taip, kartais vėžys išsivysto žaibiškai, o kartais gali užtrukti ir dešimt metų. Tuomet gali atsirasti kraujavimų lytinių santykių metu, kraujavimų tarp mėnesinių. Vienai moteriai vėžys išsivystė per metus. Ji mirė, nes medikai niekuo nebegalėjo padėti. Kita pacientė, kuriai buvo diagnozuota priešvėžinė gimdos kaklelio būklė, neatvyko operuotis. Gerai ji jautėsi šešerius metus. Tik praėjus šiam laikui ją puolė vėžys.

- Ką parodo citologinis gimdos kaklelio tyrimas?

- Jis parodo, ar nėra pakitusių ląstelių, kurios vėliau gali išsivystyti į vėžį. Sutrumpintai šis tyrimas vadinamas PAP testu arba onkocitologiniu tyrimu.

- Kaip moteris turėtų pasiruošti šiam tyrimui ir kaip jis atliekamas?

- 48 valandas iki tyrimo negalima lytiškai santykiauti, plauti makšties ir naudoti tamponų. Menstruacijų metu tyrimas nėra atliekamas. Geriausiąjį atlikti 10-20 ciklo dieną. Tuomet tyrimo rezultatai bus tiksliausi. Tepinėlis tyrimui nuo gimdos kaklelio paimamas specialia šluotele. Tai visiškai neskausminga ir saugi procedūra, todėl gali būti atliekama ir nėščioms moterims.

- Kas daroma, jei aptinkama pakitimų?

- Tuomet atliekama kolposkopija - apžiūra keliolika kartų vaizdą didinančiu aparatu. Šios procedūros metu taip pat atliekama biopsija - iš labiausiai pakitusių vietų paimami audinio mėginiai. Jeigu tyrimai parodo, kad pakitimai yra pavojingi, pradedamas gydymas. Dabar jau atsisakyta gydymo cheminėmis medžiagomis ir gimdos kaklelio prideginimų.
Dažniausiai, suradus pakitimų gimdos kaklelyje, atliekama chirurginė operacija, kurios metu specialiu aparatu pašalinamas viršutinis pakitusio gimdos kaklelio audinio sluoksnis.
Ši procedūra nesudėtinga ir užtrunka vos keletą minučių. Jos metu moteris nejaučia skausmo, jai taikoma nejautra. Pašalintas gimdos kaklelio audinys siunčiamas pakartotiniams tyrimams, kurie parodo, ar audinyje tikrai nėra vėžinių ląstelių. Priešvėžinė būklė nesunkiai išgydoma - moteriai net nereikia gulėti ligoninėje.

- Ar po šios operacijos gimdos kaklelyje vėl gali atsirasti pakitimų ir moteris gali susirgti vėžiu?

- Po šios operacijos moteris gali išnešioti ir pagimdyti sveikus vaikus. Tačiau net ir pašalinus pakitusį gimdos kaklelio audinį liga gali atsinaujinti, moteris gali susirgti vėžiu. Taip atsitinka todėl, kad nepašalinamas organizme tūnantis virusas. Užbėgti ligai už akių galima tik reguliariai atliekant tyrimus.

- Kokio amžiaus moterims reikėtų atlikti onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą?

- Onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą paprastai rekomenduojama atlikti visoms 30 metų sulaukusioms moterims. Bet liga gali užklupti ir septyniolikos metų merginas, jei jos jau turi lytinių santykių. Todėl patartina išsitirti visoms lytinį gyvenimą gyvenančioms moterims.

Išsamiau

Informacijos nėra
  • (1) Bosch FX, Lorincz A, Munoz N et al. The causal relation between human papillomavirus and cervical cancer. J Clin Pathol 2002; 55: 244–65
  • (2) Walboomers JM, Jacobs MV, Manos MM et al. Human papillomavirus is a necessary cause of invasive cervical cancer worldwide. J Pathol 1999; 189: 12–9
  • (3) Schiffman M, Kjaer SK. Natural history of anogenital human papillomavirus infection and neoplasia. J Natl Cancer Inst Monogr 2003; 31: 14-19
  • (4) de Villiers EM Heterogeneity of the Human Papillomavirus Group J Virology 1989; 63: 4898-903
  • (5) Muñoz N, Bosch X, Castellsagué X et al. Against which human papillomavirus types shall we vaccinate and screen? The international perspective. Int J Cancer 2004; 111: 278–85