Gimdos kaklelio vėžio prevencija visoms moterims

Pažvelk iš arčiau

Pasitikrink žinias

Testas

Pap tepinėlio tyrimas

„Reguliariai atliekami tyrimai yra labai svarbūs, tačiau jų metu išaiškinami ne visi iki vėžiniai pakitimai ar vėžys“ (1)
Gimdos kaklelio vėžio simptomai retai pastebimi, todėl ši liga vadinama „tyliąja“. Daugeliu atvejų nekontroliuojami ikivėžiniai pakitimai ir gimdos kaklelio vėžys vystosi ne vienus metus. PAP testas arba PAP tepinėlis – tai būdas patikrinti, ar nėra gimdos kaklelio vėžio. Gera žinia, kad reguliariai tikrinantis yra daug galimybių anksti diagnozuoti ligą ir imtis sėkmingų gydymo priemonių.

Daugelyje pasaulio šalių PAP tepinėliai yra labai svarbūs diagnozuojant vėžį ankstyvose stadijose. Reguliarūs tyrimai yra efektyviausias būdas nustatyti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, kurie gali būti ankstyvi gimdos kaklelio vėžio požymiai. Nors PAP tepinėlio tyrimai neapsaugo nuo ŽPV infekcijos, galinčios sukelti gimdos kaklelio vėžį, jie leidžia aptikti ankstyvuosius ligos požymius. Tuomet galima nedelsiant imtis gydymo, kuris paprastai yra nesudėtingas ir dažnai sėkmingas.
Iš ko susideda PAP tyrimas?
Atliekant PAP tyrimą, paimamas gimdos kaklelio tepinėlis. Gydytojas, ginekologas ar kitas medicinos darbuotojas specialiu šepetėliu arba mentele švelniai nuima kelias ląsteles nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Tuomet mikroskopu tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų. Jei pakitimų aptinkama, jums bus nedelsiant pasiūlyta atlikti tolesnius tyrimus, rekomenduotas galimas gydymas.
Kaip dažnai reikia atlikti PAP tyrimą?
Labai svarbu tirtis reguliariai. Lietuvoje valstybė apmoka PAP tepinėlio tyrimą moterims nuo 30 iki 60 metų kas 3 metus. Procedūra trunka mažiau nei penkias minutes ir yra neskausminga, nors kartais atliekant procedūrą galite justi nežymų diskomfortą ir po to gali šiek tiek kraujuoti. Jei randama anomalijų, gydytojas informuos apie tolesnes procedūras.
Tepinėlio testo šepetėlis Tepinėlio testo šepetėlis
Greitas ir paprastas PAP tepinėlio tyrimas išgelbėja daugybę gyvybių, nes padeda ligą pastebėti anksti. Taigi, kad ir ką darytumėte, nepamirškite reguliariai atlikti PAP tyrimus. Tai jus apsaugos.

PAP tyrimo svarba

Gimdos kaklelio vėžio žala yra didžiulė, todėl itin svarbu yra ligos prevencijos ir gydymo strategija (2). Norint, kad patikra būtų veiksminga, būtina organizuoti reguliarų mėginių iš gimdos kaklelio paėmimą (3). Taip nustatomos pakitusios kaklelio ląstelės, kurias galima pašalinti arba gydyti. Gimdos kaklelio patikra šiuo metu yra vienintelė ankstyvų gimdos kaklelio pokyčių ir ŽPV infekcijos nustatymo strategija.

Vis dėlto gimdos kaklelio patikra, reikalaujanti didelių sveikatos apsaugos sistemos lėšų, nuo ŽPV infekcijos neapsaugo (4). Be to, pastebima, kad netgi šalyse, kuriose įgyvendinama patikros programa, daugybė moterų nepasinaudoja galimybe reguliariai tikrintis, taip dar labiau rizikuodamos susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tyrimais nustatyta, jog 50% gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų prieš tai nedalyvavo patikros programoje arba tikrinosi nereguliariai, nors patikros programa jų šalyje vykdoma (5).

Skiepijimasis nuo 16 ir 18 ŽPV tipų yra naujas būdas apsaugoti moteris nuo gimdos kaklelio vėžio ir nuo nerimo juo susirgti (6).

Įgyvendinant patikros programas kai kuriose pasaulio šalyse mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio sumažino:

• JAV – 40% (1971-1999)
• Kanada – >50% (1970-1999)
• Islandija – 80% (1964-1991 m.)
• Suomija – 50% (1963-1995m.)
Mirtingumo pokyčiai Lietuvoje Mirtingumo pokyčiai Lietuvoje (7)

Išsamiau

Informacijos nėra
  • (1) van der Graaf Y, Vooijs GP, Gaillard HL, Go DM Screening errors in cervical cytologic screening. Acta Cytol 1987; 31: 434-438. Burd EM. Human papillomavirus and cervical cancer. Clin Microbiol Rev 2003; 16: 1-17.
  • (2) Franceschi S The IARC commitment to cancer prevention: the example of papillomavirus and cervical cancer. Recent Results Cancer Res 2005; 166: 277-297. Franco EL, Duarte-Franco E, Ferenczy A. Cervical cancer: epidemiology, prevention and the role of human papillomavirus infection. CMAJ 2001; 164: 1017-1025.
  • (3) Sankaranarayanan R, Gaffikin L, Jacob M, Sellors J, Robles S. A critical assessment of screening methods for cervical neoplasia. Int J Gynaecol Obstet 2005; 89 Suppl 2: S4-S12
  • (4) Sankaranarayanan R, Gaffikin L, Jacob M, Sellors J, Robles S. A critical assessment of screening methods for cervical neoplasia. Int J Gynaecol Obstet 2005; 89 Suppl 2: S4-S12. Wolstenholme JL, Whynes DK. Stage-specific treatment costs for cervical cancer in the United Kingdom. Eur J Cancer 1998; 34: 1889-1893. NHS Cervical Screening Programme. Available at:
    http://www.cancerscreening.nhs.uk/cervical/#eligible
  • (5) Schiller JT, Davies P. Delivering on the promise: HPV vaccines and cervical cancer. Nat Rev Microbiol 2004; 2: 343-347. Leyden WA, Manos MM, Geiger AM, Weinmann S, Mouchawar J, Bischoff K, Yood MU, Gilbert J, Taplin SH. Cervical cancer in women with comprehensive health care access: attributable factors in the screening process. J Natl Cancer Inst 2005; 97: 675-683. Stuart GC, McGregor SE, Duggan MA, Nation JG. Review of the screening history of Alberta women with invasive cervical cancer. CMAJ 1997; 157: 513-519.
  • (6) Harper DM, Franco EL, Wheeler C, Ferris DG, Jenkins D, Schuind A, Zahaf T, Innis B, Naud P, De Carvalho NS, Roteli-Martins CM, Teixeira J, Blatter MM, Korn AP, Quint W, Dubin G. Efficacy of a bivalent L1 virus-like particle vaccine in prevention of infection with human papillomavirus types 16 and 18 in young women: a randomised controlled trial. Lancet 2004; 364: 1757-1765. Muñoz N, Bosch FX, Castellsagué X, Diaz M, de Sanjose S, Hammouda D, Shah KV, Meijer CJLM. Against which human papillomavirus types shall we vaccinate and screen? The international perspective. Int J Cancer 2004; 111: 278-285.
  • (7) Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio registro centro duomenys.