Gimdos kaklelio vėžio simptomai retai pastebimi, todėl ši liga vadinama „tyliąja“. Daugeliu atvejų nekontroliuojami ikivėžiniai pakitimai ir gimdos kaklelio vėžys vystosi ne vienus metus. PAP testas arba PAP tepinėlis – tai būdas patikrinti, ar nėra gimdos kaklelio vėžio. Gera žinia, kad reguliariai tikrinantis yra daug galimybių anksti diagnozuoti ligą ir imtis sėkmingų gydymo priemonių.

Daugelyje pasaulio šalių PAP tepinėliai yra labai svarbūs diagnozuojant vėžį ankstyvose stadijose. Reguliarūs tyrimai yra efektyviausias būdas nustatyti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, kurie gali būti ankstyvi gimdos kaklelio vėžio požymiai. Nors PAP tepinėlio tyrimai neapsaugo nuo ŽPV infekcijos, galinčios sukelti gimdos kaklelio vėžį, jie leidžia aptikti ankstyvuosius ligos požymius. Tuomet galima nedelsiant imtis gydymo, kuris paprastai yra nesudėtingas ir dažnai sėkmingas.

Atliekant PAP tyrimą, paimamas gimdos kaklelio tepinėlis. Gydytojas, ginekologas ar kitas medicinos darbuotojas specialiu šepetėliu arba mentele švelniai nuima kelias ląsteles nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Tuomet mikroskopu tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų. Jei pakitimų aptinkama, jums bus nedelsiant pasiūlyta atlikti tolesnius tyrimus, rekomenduotas galimas gydymas.

Labai svarbu tirtis reguliariai. Lietuvoje valstybė apmoka PAP tepinėlio tyrimą moterims nuo 30 iki 60 metų kas 3 metus. Procedūra trunka mažiau nei penkias minutes ir yra neskausminga, nors kartais atliekant procedūrą galite justi nežymų diskomfortą ir po to gali šiek tiek kraujuoti. Jei randama anomalijų, gydytojas informuos apie tolesnes procedūras.

Greitas ir paprastas PAP tepinėlio tyrimas išgelbėja daugybę gyvybių, nes padeda ligą pastebėti anksti. Taigi, kad ir ką darytumėte, nepamirškite reguliariai atlikti PAP tyrimus. Tai jus apsaugos.

Gimdos kaklelio vėžio žala yra didžiulė, todėl itin svarbu yra ligos prevencijos ir gydymo strategija (2). Norint, kad patikra būtų veiksminga, būtina organizuoti reguliarų mėginių iš gimdos kaklelio paėmimą (3). Taip nustatomos pakitusios kaklelio ląstelės, kurias galima pašalinti arba gydyti. Gimdos kaklelio patikra šiuo metu yra vienintelė ankstyvų gimdos kaklelio pokyčių ir ŽPV infekcijos nustatymo strategija.

Vis dėlto gimdos kaklelio patikra, reikalaujanti didelių sveikatos apsaugos sistemos lėšų, nuo ŽPV infekcijos neapsaugo (4). Be to, pastebima, kad netgi šalyse, kuriose įgyvendinama patikros programa, daugybė moterų nepasinaudoja galimybe reguliariai tikrintis, taip dar labiau rizikuodamos susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tyrimais nustatyta, jog 50% gimdos kaklelio vėžiu susirgusių moterų prieš tai nedalyvavo patikros programoje arba tikrinosi nereguliariai, nors patikros programa jų šalyje vykdoma (5).

Skiepijimasis nuo 16 ir 18 ŽPV tipų yra naujas būdas apsaugoti moteris nuo gimdos kaklelio vėžio ir nuo nerimo juo susirgti (6).

Įgyvendinant patikros programas kai kuriose pasaulio šalyse mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio sumažino:

• JAV – 40% (1971-1999)
• Kanada – >50% (1970-1999)
• Islandija – 80% (1964-1991 m.)
• Suomija – 50% (1963-1995m.)