Straipsnių archyvas
Pediatrų vaidmuo saugant būsimąsias moteris nuo vėžio
Pediatrija, p. 24-26, 55
Autorius: Živilė Simanavičiūtė, data: 2007-05-01
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Nenurodyta
Santrauka. Gimdos kaklelio vėžio priežastis – lėtinė infekcija, kurią sukelia onkogeniniai ŽPV. ŽPV į organizmą patenka ir lytiniu, ir nelytiniu būdu, tačiau didesnė tikimybė, kad juo moteris bus infekuota lytinių santykių metu. Tad kiekviena moteris, nesvarbu, ar ji būtų paauglė, ar subrendusi moteris, rizikuoja užsikrėsti ŽPV, jei turi lytinių santykių. Šiame straipsnyje rašoma apie pediatrų vaidmenį skiepijant mergaites nuo gimdos kaklelio vėžio ir mažinant sergamumą šia onkologine liga.
Autorius: Živilė Simanavičiūtė, data: 2007-05-01
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Nenurodyta
Santrauka. Gimdos kaklelio vėžio priežastis – lėtinė infekcija, kurią sukelia onkogeniniai ŽPV. ŽPV į organizmą patenka ir lytiniu, ir nelytiniu būdu, tačiau didesnė tikimybė, kad juo moteris bus infekuota lytinių santykių metu. Tad kiekviena moteris, nesvarbu, ar ji būtų paauglė, ar subrendusi moteris, rizikuoja užsikrėsti ŽPV, jei turi lytinių santykių. Šiame straipsnyje rašoma apie pediatrų vaidmenį skiepijant mergaites nuo gimdos kaklelio vėžio ir mažinant sergamumą šia onkologine liga.
Lietuvoje pradėjus naudoti vakciną nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), atsirado reali galimybę apsaugoti moteris nuo gimdos kaklelio vėžio. Pediatrams kovoje su šia klastinga liga tenka vienas svarbiausių vaidmenų. Pediatrai - tai pirmoji užkarda, kuri gali atremti vėžio ataką, panaikinti pačią ligos priežastį. Nuolat būdami šalia augančių ir bręstančių būsimųjų moterų, šie specialistai gali daug padaryti, kad Lietuvoje sumažėtų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu. Gimdos kaklelio vėžys mūsų šalyje kiekvieną savaitę nusineša penkių moterų gyvybes, atima iš vaikų jų motinas (1). Skausmo būtų kur kas mažiau, jei ir pediatrai aktyviai stotų į kovą už moteris.
Gimdos kaklelio vėžio priežastis – lėtinė infekcija, kurią sukelia onkogeniniai ŽPV (2), (3). ŽPV į organizmą patenka ir lytiniu, ir nelytiniu būdu, tačiau didesnė tikimybė, kad juo moteris bus infekuota per lytinius santykius. Tad kiekviena moteris, nesvarbu, ar ji būtų paauglė, ar subrendusi moteris, rizikuoja užsikrėsti ŽPV, jei turi lytinių santykių (2). Infekcijos plitimui taip pat neturi įtakos ir paveldimumas – užsikrėsti gali ir ta moteris, kurios giminėje nėra moterų, sirgusių gimdos kaklelio vėžiu.
Žmogaus papilomos virusu užsikrečia dauguma – apie 80 proc. lytiškai aktyvių moterų (2), (4), (5). Keturių penktadalių moterų imuninė sistema geba savaime susidoroti su virusu, tačiau net 15–20 proc. moterų virusas išlieka ir, praėjus vidutiniškai dešimčiai metų, gimdos kaklelyje sukelia piktybinių pakitimų (6).
Kadangi iš anksto neįmanoma numatyti, ar moters imuninė sistema pajėgs įveikti virusą, vakcinacija nuo ŽPV infekcijos yra būtina. Ir kuo anksčiau ji atliekama, tuo vakcinos efektyvumas yra didesnis. Paskiepijus mergaites iki pirmųjų lytinių santykių gali būti užtikrinama 100 proc. apsauga.
„Psichologiškai sunkiausiai įveikiama yra tai, kad vakcinacijos nuo ŽPV rezultatų nesimato iškart. Jie bus matomi tik po 30–40 metų. Tačiau jei nieko nedarysime dabar, tai po 30–40 metų neturėsime jokių rezultatų. Šiandien gimdos kaklelio vėžio statistika yra kraupi, kiekvieną savaitę nuo jo Lietuvoje miršta penkios moterys. Vadinasi, jei šiandien nepradėsime skiepyti mergaičių, tokius pat liūdinančius skaičius turėsime ir po keleto dešimtmečių", – tvirtina Vilniaus universiteto Pediatrijos katedros docentas profesorius Vytautas Usonis.
Šiuo metu mergaičių vakcinacija patikėta pediatrams ir bendrosios praktikos gydytojams, todėl jiems tenka itin atsakingas vaidmuo. „Pediatrų padėtis palanki tuo, kad jie mato ne tik vaikus, bet ir jų tėvus, ypač dažnai – mamas. Tai puiki galimybė informuoti juos apie vakcinacijos nuo ŽPV būtinybę. Pavyzdžiui, tėvai veda vaikus skiepytis nuo hepatito B. Žinoma, jie nesinešioja piniginėse atliekamos sumos ir negali tuo pačiu metu paskiepyti vaiko ir nuo ŽPV, tačiau toks vizitas – gera proga paaiškinti jiems, kodėl mergaitei būtina ir kita vakcina. Šią progą verta išnaudoti“, – kolegoms pataria prof. V. Usonis.
Palyginimas su vakcinacija nuo hepatito B ypač tinkamas ŽPV vakcinos atveju. Jei žmogus nebūtų paskiepytas nuo hepatito B, jam grėstų kepenų vėžys. Tad tėvai, norintys apsaugoti savo mylimą vaiką nuo vienos rūšies vėžio, greičiausiai neatsisakys jo apsaugoti ir nuo dar vienos piktybinės ligos.
Teks sugriauti mitus apie vėžį
Gimdos kaklelio vėžio priežastis – lėtinė infekcija, kurią sukelia onkogeniniai ŽPV (2), (3). ŽPV į organizmą patenka ir lytiniu, ir nelytiniu būdu, tačiau didesnė tikimybė, kad juo moteris bus infekuota per lytinius santykius. Tad kiekviena moteris, nesvarbu, ar ji būtų paauglė, ar subrendusi moteris, rizikuoja užsikrėsti ŽPV, jei turi lytinių santykių (2). Infekcijos plitimui taip pat neturi įtakos ir paveldimumas – užsikrėsti gali ir ta moteris, kurios giminėje nėra moterų, sirgusių gimdos kaklelio vėžiu.
Žmogaus papilomos virusu užsikrečia dauguma – apie 80 proc. lytiškai aktyvių moterų (2), (4), (5). Keturių penktadalių moterų imuninė sistema geba savaime susidoroti su virusu, tačiau net 15–20 proc. moterų virusas išlieka ir, praėjus vidutiniškai dešimčiai metų, gimdos kaklelyje sukelia piktybinių pakitimų (6).
Kadangi iš anksto neįmanoma numatyti, ar moters imuninė sistema pajėgs įveikti virusą, vakcinacija nuo ŽPV infekcijos yra būtina. Ir kuo anksčiau ji atliekama, tuo vakcinos efektyvumas yra didesnis. Paskiepijus mergaites iki pirmųjų lytinių santykių gali būti užtikrinama 100 proc. apsauga.
„Psichologiškai sunkiausiai įveikiama yra tai, kad vakcinacijos nuo ŽPV rezultatų nesimato iškart. Jie bus matomi tik po 30–40 metų. Tačiau jei nieko nedarysime dabar, tai po 30–40 metų neturėsime jokių rezultatų. Šiandien gimdos kaklelio vėžio statistika yra kraupi, kiekvieną savaitę nuo jo Lietuvoje miršta penkios moterys. Vadinasi, jei šiandien nepradėsime skiepyti mergaičių, tokius pat liūdinančius skaičius turėsime ir po keleto dešimtmečių", – tvirtina Vilniaus universiteto Pediatrijos katedros docentas profesorius Vytautas Usonis.
Šiuo metu mergaičių vakcinacija patikėta pediatrams ir bendrosios praktikos gydytojams, todėl jiems tenka itin atsakingas vaidmuo. „Pediatrų padėtis palanki tuo, kad jie mato ne tik vaikus, bet ir jų tėvus, ypač dažnai – mamas. Tai puiki galimybė informuoti juos apie vakcinacijos nuo ŽPV būtinybę. Pavyzdžiui, tėvai veda vaikus skiepytis nuo hepatito B. Žinoma, jie nesinešioja piniginėse atliekamos sumos ir negali tuo pačiu metu paskiepyti vaiko ir nuo ŽPV, tačiau toks vizitas – gera proga paaiškinti jiems, kodėl mergaitei būtina ir kita vakcina. Šią progą verta išnaudoti“, – kolegoms pataria prof. V. Usonis.
Palyginimas su vakcinacija nuo hepatito B ypač tinkamas ŽPV vakcinos atveju. Jei žmogus nebūtų paskiepytas nuo hepatito B, jam grėstų kepenų vėžys. Tad tėvai, norintys apsaugoti savo mylimą vaiką nuo vienos rūšies vėžio, greičiausiai neatsisakys jo apsaugoti ir nuo dar vienos piktybinės ligos.
Gimdos kaklelio vėžio pirminės profilaktikos labai sunki kliūtis – mitai apie vėžį, kurie smarkiai veikia ir pačių moterų elgesį, ir gali lemti požiūrį į dukrų sveikatą. Šiuos mitus pediatrams labai svarbu žinoti ir sugriauti remiantis svariais argumentais.
2006 metų spalio mėnesį Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos iniciatyva viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų grupė „Spinter tyrimai“ Lietuvoje atliko gydytojų ir moterų tyrimą, kurio išvados aiškiai rodo, ką moterys mano apie gimdos kaklelio vėžį.
,br> 62,6 proc. moterų mano, kad priimtiniausias informacijos šaltinis, iš kurio jos norėtų sužinoti apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką, yra gydytojas (7). Tad gydytojams teks pasistengti, kad būtų sugriauta labai daug mitų, kuriais vadovaujasi moterys. Juolab kad nepakankamai žinančios apie gimdos kaklelio vėžį prisipažino 76,5 proc. moterų (7).
Mitai apie gimdos kaklelio vėžį, kuriuos sugriauti galėtų padėti pediatrai
2006 metų spalio mėnesį Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos iniciatyva viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų grupė „Spinter tyrimai“ Lietuvoje atliko gydytojų ir moterų tyrimą, kurio išvados aiškiai rodo, ką moterys mano apie gimdos kaklelio vėžį.
,br> 62,6 proc. moterų mano, kad priimtiniausias informacijos šaltinis, iš kurio jos norėtų sužinoti apie gimdos kaklelio vėžio profilaktiką, yra gydytojas (7). Tad gydytojams teks pasistengti, kad būtų sugriauta labai daug mitų, kuriais vadovaujasi moterys. Juolab kad nepakankamai žinančios apie gimdos kaklelio vėžį prisipažino 76,5 proc. moterų (7).
• Net trečdalis (27 proc.) moterų vėžį supranta kaip likimo rykštę, todėl jos prevencija netiki. 21,3 proc. moterų mano, kad gimdos kaklelio vėžį lemia paveldimumas. Tačiau vilčių teikia tai, jog 13,1 proc. moterų, kaip ligos priežastį, nurodo virusus (7).
Kaip sugriauti mitą, kad gimdos kaklelio vėžys paveldimas? Moksliniai klinikiniai tyrimai rodo, kad onkogeninis ŽPV sukelia 99,7 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tai – ne likimas, o infekcija, kurios galima išvengti.
• 44,7 proc. moterų (daugiausia – jaunos 18–25 metų) niekada nepagalvojo, kad joms gali grėsti gimdos kaklelio vėžys, tačiau 44,5 proc. moterų mano, kad ši problema joms aktuali (daugiausia – vyresnės ištekėjusios moterys).
Kaip sugriauti mitą, kad gimdos kaklelio vėžys aktualus ne visoms moterims? Statistikos duomenimis, mirštamumas nuo šios ligos – vienas didžiausių Europoje. Lietuvoje kasmet daugiau nei 5 tūkst. moterų nustatoma gimdos kaklelio pakitimų, daugiau nei penkiems šimtams iš jų išsivysto vėžys. Nuo šios ligos Lietuvoje kasmet miršta apie 270 moterų, tai yra 5 moterys kas savaitę. Tai antra iš dažniausių vėžio rūšių, kuriomis serga moterys, ir trečia pagal mirtingumą (8).
• Viena iš penkių moterų mano, kad gimdos kaklelio vėžys gresia vyresnėms moterims.
Kaip sugriauti mitą, kad paauglėms per anksti rūpintis gimdos kaklelio vėžiu? Statistikos duomenimis, didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽPV yra maždaug 20 moters gyvenimo metais, kai pradedamas lytinis gyvenimas. Todėl itin svarbu mergaites paskiepyti iki pirmųjų lytinių santykių, nes tokiu atveju vakcina sukuria 100 proc. apsaugą.
Vilčių teikia tai, kad net 82 proc. Lietuvos moterų norėtų profilaktiškai pasiskiepyti nuo gimdos kaklelio vėžio. 66,6 proc. moterų norėtų paskiepyti ir savo paaugles dukras (9). Tiesiog joms dar trūksta informacijos ir postūmio. Todėl pediatrams tenka ypač svarbus uždavinys paaiškinti visus skiepijimosi nuo gimdos kaklelio vėžio privalumus ir paskatinti mamas bei jų dukras rūpintis savo sveikata ir pasiskiepyti.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos iniciatyva Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo apklausta 300 gydytojų (101 ginekologas, 99 pediatrai, 100 bendrosios praktikos gydytojų). Didžiausią atsakomybę už gimdos kaklelio vėžio profilaktiką gydytojai priskirtų ginekologams (49 proc.). Būtent pediatrai dažniau linkę šitaip sudėlioti prioritetus. Tačiau puiku tai, jog 42 proc. gydytojų mano, kad dėmesio šiai problemai turi skirti visų specialybių gydytojai ir visi jie turėtų bendradarbiauti (7). Surėmus pečius galima labai daug padaryti, kad išsisklaidytų gimdos kaklelio vėžį gaubiantys mitai.
Kaip kalbėtis su tėvais
Kaip sugriauti mitą, kad gimdos kaklelio vėžys paveldimas? Moksliniai klinikiniai tyrimai rodo, kad onkogeninis ŽPV sukelia 99,7 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Tai – ne likimas, o infekcija, kurios galima išvengti.
• 44,7 proc. moterų (daugiausia – jaunos 18–25 metų) niekada nepagalvojo, kad joms gali grėsti gimdos kaklelio vėžys, tačiau 44,5 proc. moterų mano, kad ši problema joms aktuali (daugiausia – vyresnės ištekėjusios moterys).
Kaip sugriauti mitą, kad gimdos kaklelio vėžys aktualus ne visoms moterims? Statistikos duomenimis, mirštamumas nuo šios ligos – vienas didžiausių Europoje. Lietuvoje kasmet daugiau nei 5 tūkst. moterų nustatoma gimdos kaklelio pakitimų, daugiau nei penkiems šimtams iš jų išsivysto vėžys. Nuo šios ligos Lietuvoje kasmet miršta apie 270 moterų, tai yra 5 moterys kas savaitę. Tai antra iš dažniausių vėžio rūšių, kuriomis serga moterys, ir trečia pagal mirtingumą (8).
• Viena iš penkių moterų mano, kad gimdos kaklelio vėžys gresia vyresnėms moterims.
Kaip sugriauti mitą, kad paauglėms per anksti rūpintis gimdos kaklelio vėžiu? Statistikos duomenimis, didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽPV yra maždaug 20 moters gyvenimo metais, kai pradedamas lytinis gyvenimas. Todėl itin svarbu mergaites paskiepyti iki pirmųjų lytinių santykių, nes tokiu atveju vakcina sukuria 100 proc. apsaugą.
Vilčių teikia tai, kad net 82 proc. Lietuvos moterų norėtų profilaktiškai pasiskiepyti nuo gimdos kaklelio vėžio. 66,6 proc. moterų norėtų paskiepyti ir savo paaugles dukras (9). Tiesiog joms dar trūksta informacijos ir postūmio. Todėl pediatrams tenka ypač svarbus uždavinys paaiškinti visus skiepijimosi nuo gimdos kaklelio vėžio privalumus ir paskatinti mamas bei jų dukras rūpintis savo sveikata ir pasiskiepyti.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos iniciatyva Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo apklausta 300 gydytojų (101 ginekologas, 99 pediatrai, 100 bendrosios praktikos gydytojų). Didžiausią atsakomybę už gimdos kaklelio vėžio profilaktiką gydytojai priskirtų ginekologams (49 proc.). Būtent pediatrai dažniau linkę šitaip sudėlioti prioritetus. Tačiau puiku tai, jog 42 proc. gydytojų mano, kad dėmesio šiai problemai turi skirti visų specialybių gydytojai ir visi jie turėtų bendradarbiauti (7). Surėmus pečius galima labai daug padaryti, kad išsisklaidytų gimdos kaklelio vėžį gaubiantys mitai.
57,4 proc. gydytojų paskiepytų savo paauglę dukrą nuo ŽPV [7]. Kai tokia nuostata, kur kas lengviau įtikinti ir tėvus – juk labiausiai įkvepia asmeninis pavyzdys.
Dažniausiai tėvai teiraujasi gydytojų, ar naujoji vakcina nuo ŽPV nėra eksperimentas. „Galima tvirtai atsakyti, kad vakcina iš tikrųjų apsaugo nuo ŽPV, nes tai jau įrodyta moksliškai. Paskiepytų mergaičių ir moterų tepinėlyje neatsiranda ikivėžinių pakitimų ir tai pakankamai akivaizdus įrodymas, kad vakcina iš tikrųjų veikia. Taip pat yra įrodyta ir tai, kad ji yra visiškai saugi ir gerai toleruojama“, – tvirtina prof. V. Usonis.
Geriausias laikas pradėti vakcinaciją nuo ŽPV – iki pirmųjų lytinių santykių, tačiau neverta baimintis dėl to, kad reikės užduoti paauglėms keblių klausimų, kurie jas gali priversti užsisklęsti. Amerikos ginekologų akademijos duomenimis, paauglių atveju jokių tyrimų daryti nereikia, taip pat nereikia ir klausinėti mergaičių apie lytinius santykius. Tai tiesiog vakcina, kaip ir visos kitos. Pagaliau net jei paauglė būtų turėjusi lytinių santykių, vakcina nebūtų pavėluota. „ŽPV virusai patenka ant gleivinių, bet ne į kraują, todėl organizmo imuninės sistemos reakcija į infekciją yra vangi. O vakcina švirkščiama į raumenis, todėl sužadinamas stiprus imuninis atsakas. Tuo atveju, jei infekcija būtų patekusi į organizmą anksčiau nei buvo paskiepyta, didelė tikimybė, kad būtent ši stipri reakcija padės organizmui pačiam sunaikinti virusą“, – aiškino prof. V. Usonis.
Tėvams būtina paaiškinti, kad ankstyva lytinio gyvenimo pradžia didina riziką užsikrėsti ŽPV dėl to, kad transformacijos zona gimdos kaklelio išorėje sukuria geresnes sąlygas virusui patekti į ląsteles. Verta perspėti ir apie tai, kad jos niekada negali būti tikros, ar viską žino apie savo dukras, o dažna lytinių partnerių kaita didina užsikrėtimo tikimybę, taip pat tikimybę užsikrėsti kelių tipų virusais. Rūkymas, apie kurį tėvai taip pat gali nieko nežinoti, didina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu tris kartus.
Be to, ŽPV nebūtinai turi plisti lytiniu būdu. Seksualinė sueitis nėra vienintelis ŽPV perdavimo būdas (10), (11). Užsikrėsti galima liečiantis infekuotiems lūpų, sėklidžių ar analinės srities audiniams. ŽPV16 gali plisti liečiant pirštais lytinius organus. Prezervatyvai, kuriuos raginami naudoti paaugliai, negali visiškai apsaugoti nuo užkrato, nes ŽPV perduodamas lytinių santykių metu liečiantis partnerių odos sritims (10), (11).
Faktai apie gimdos kaklelio vėžį ir vakcinas
Dažniausiai tėvai teiraujasi gydytojų, ar naujoji vakcina nuo ŽPV nėra eksperimentas. „Galima tvirtai atsakyti, kad vakcina iš tikrųjų apsaugo nuo ŽPV, nes tai jau įrodyta moksliškai. Paskiepytų mergaičių ir moterų tepinėlyje neatsiranda ikivėžinių pakitimų ir tai pakankamai akivaizdus įrodymas, kad vakcina iš tikrųjų veikia. Taip pat yra įrodyta ir tai, kad ji yra visiškai saugi ir gerai toleruojama“, – tvirtina prof. V. Usonis.
Geriausias laikas pradėti vakcinaciją nuo ŽPV – iki pirmųjų lytinių santykių, tačiau neverta baimintis dėl to, kad reikės užduoti paauglėms keblių klausimų, kurie jas gali priversti užsisklęsti. Amerikos ginekologų akademijos duomenimis, paauglių atveju jokių tyrimų daryti nereikia, taip pat nereikia ir klausinėti mergaičių apie lytinius santykius. Tai tiesiog vakcina, kaip ir visos kitos. Pagaliau net jei paauglė būtų turėjusi lytinių santykių, vakcina nebūtų pavėluota. „ŽPV virusai patenka ant gleivinių, bet ne į kraują, todėl organizmo imuninės sistemos reakcija į infekciją yra vangi. O vakcina švirkščiama į raumenis, todėl sužadinamas stiprus imuninis atsakas. Tuo atveju, jei infekcija būtų patekusi į organizmą anksčiau nei buvo paskiepyta, didelė tikimybė, kad būtent ši stipri reakcija padės organizmui pačiam sunaikinti virusą“, – aiškino prof. V. Usonis.
Tėvams būtina paaiškinti, kad ankstyva lytinio gyvenimo pradžia didina riziką užsikrėsti ŽPV dėl to, kad transformacijos zona gimdos kaklelio išorėje sukuria geresnes sąlygas virusui patekti į ląsteles. Verta perspėti ir apie tai, kad jos niekada negali būti tikros, ar viską žino apie savo dukras, o dažna lytinių partnerių kaita didina užsikrėtimo tikimybę, taip pat tikimybę užsikrėsti kelių tipų virusais. Rūkymas, apie kurį tėvai taip pat gali nieko nežinoti, didina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu tris kartus.
Be to, ŽPV nebūtinai turi plisti lytiniu būdu. Seksualinė sueitis nėra vienintelis ŽPV perdavimo būdas (10), (11). Užsikrėsti galima liečiantis infekuotiems lūpų, sėklidžių ar analinės srities audiniams. ŽPV16 gali plisti liečiant pirštais lytinius organus. Prezervatyvai, kuriuos raginami naudoti paaugliai, negali visiškai apsaugoti nuo užkrato, nes ŽPV perduodamas lytinių santykių metu liečiantis partnerių odos sritims (10), (11).
• Gimdos kaklelio vėžį sukelia onkogeninis ŽPV
ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio pokyčių – ikivėžines būkles. Ikivėžinės būklės dar nėra vėžys, bet yra reali galimybė išvystyti gimdos kaklelio vėžiui. Psichologinis stresas, susijęs su gimdos kaklelio ikivėžiniais pakitimais, nėra mažesnis nei jaučiamas diagnozavus gimdos kaklelio vėžį. Gimdos kaklelio vėžys ir ikivėžiniai pokyčiai sukelia moteriai ir jos artimiesiems ilgalaikę įtampą, sutrikdo emocinę pusiausvyrą, fizinę ir psichikos sveikatą, dėl to nukenčia moters ir jos šeimos gyvenimo kokybė, socialinė veikla.
Žinoma daugiau nei 100 žmogaus papilomos viruso genotipų, apie 15 iš jų yra onkogeniniai. ŽPV 16, 18, 45, 31 dažniausiai susiję su gimdos kaklelio ikivėžiniais ir intraepiteliniais pažeidimais (ŽPV 16 ir ŽPV18 sukelia 70,7 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų).
• Vakcina „Cervarix“ – moderni mergaičių ir moterų nuo 10 iki 55 metų apsauga
Tarptautinės farmacijos kompanijos „GlaxoSmithKline“ (GSK) sukurta vakcina „Cervarix“, kuri pasieks Lietuvą šių metų vasarą, 100 proc. apsaugo nuo pagrindinių gimdos kaklelio vėžio sukėlėjų ŽPV 16 ir 18 tipų. Šioje vakcinoje yra ir visiškai naujas adjuvantas AS04, sukuriantis stiprų ilgalaikį imunitetą. Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio sukuria 100 proc. imuninį atsaką nuo onkogeninių 16 ir 18 tipų ŽPV daugiau nei 5 metams. Praėjus daugiau nei 5 metams nuo tyrimo pradžios, tyrime dalyvaujančių moterų organizme vidutinis antikūnų kiekis prieš 16 ir 18 ŽPV tipus buvo 11 kartų didesnis nei natūraliai pagaminamas antikūnų kiekis, organizmui kovojant su infekcija. Šie tyrimų rezultatai patvirtina, kad vakcina „Cervarix“ yra vienintelė, suteikianti tokią ilgalaikę apsaugą.
„Cervarix“ vakcina ypatinga ir tuo, kad apsaugo ne tik jaunas, bet ir vyresnes nei 25 metų moteris. Tai ypač palanku, nes vaikus pas gydytoją dažniausiai lydi mamos, tad yra galimybė ta pačia vakcina pasiskiepyti ir motinai, ir dukrai.
Bendras visų specialistų reikalas
ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio pokyčių – ikivėžines būkles. Ikivėžinės būklės dar nėra vėžys, bet yra reali galimybė išvystyti gimdos kaklelio vėžiui. Psichologinis stresas, susijęs su gimdos kaklelio ikivėžiniais pakitimais, nėra mažesnis nei jaučiamas diagnozavus gimdos kaklelio vėžį. Gimdos kaklelio vėžys ir ikivėžiniai pokyčiai sukelia moteriai ir jos artimiesiems ilgalaikę įtampą, sutrikdo emocinę pusiausvyrą, fizinę ir psichikos sveikatą, dėl to nukenčia moters ir jos šeimos gyvenimo kokybė, socialinė veikla.
Žinoma daugiau nei 100 žmogaus papilomos viruso genotipų, apie 15 iš jų yra onkogeniniai. ŽPV 16, 18, 45, 31 dažniausiai susiję su gimdos kaklelio ikivėžiniais ir intraepiteliniais pažeidimais (ŽPV 16 ir ŽPV18 sukelia 70,7 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų).
• Vakcina „Cervarix“ – moderni mergaičių ir moterų nuo 10 iki 55 metų apsauga
Tarptautinės farmacijos kompanijos „GlaxoSmithKline“ (GSK) sukurta vakcina „Cervarix“, kuri pasieks Lietuvą šių metų vasarą, 100 proc. apsaugo nuo pagrindinių gimdos kaklelio vėžio sukėlėjų ŽPV 16 ir 18 tipų. Šioje vakcinoje yra ir visiškai naujas adjuvantas AS04, sukuriantis stiprų ilgalaikį imunitetą. Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad vakcina nuo gimdos kaklelio vėžio sukuria 100 proc. imuninį atsaką nuo onkogeninių 16 ir 18 tipų ŽPV daugiau nei 5 metams. Praėjus daugiau nei 5 metams nuo tyrimo pradžios, tyrime dalyvaujančių moterų organizme vidutinis antikūnų kiekis prieš 16 ir 18 ŽPV tipus buvo 11 kartų didesnis nei natūraliai pagaminamas antikūnų kiekis, organizmui kovojant su infekcija. Šie tyrimų rezultatai patvirtina, kad vakcina „Cervarix“ yra vienintelė, suteikianti tokią ilgalaikę apsaugą.
„Cervarix“ vakcina ypatinga ir tuo, kad apsaugo ne tik jaunas, bet ir vyresnes nei 25 metų moteris. Tai ypač palanku, nes vaikus pas gydytoją dažniausiai lydi mamos, tad yra galimybė ta pačia vakcina pasiskiepyti ir motinai, ir dukrai.
Profesoriaus V. Usonio teigimu, vakcina saugo nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau nesumažina būtinybės reguliariai lankytis pas gydytojus, dalyvauti patikros programose ir atlikti onkocitologinius gimdos kaklelio tepinėlius. Tokiu būdu rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu sumažinama labai efektyviai.
Pirminė ir antrinė prevencija – dvi neatsiejamos vienos kovos prieš gimdos kaklelio vėžį dalys, nes pirmoji panaikina ligos priežastį, o antroji padeda toms moterims, kurioms reikia gydymo (12), (13), (14). Pirminės prevencijos priemonės (vakcinacija) apsaugo nuo onkogeninės ŽPV infekcijos. O antrinės prevencijos priemonėmis (PAP tepinėlis, kolposkopija) nustatomi gimdos kaklelio pokyčiai ir apsaugoma nuo ligos progresavimo. Gimdos kaklelio vėžio patikros programa Lietuvoje vykdoma nuo 2004 metų. Į programą dabar diegiamas naujas ŽPV testas, kuris padės patikslinti citologinę diagnozę, parinkti gydymo taktiką.
Šiuo metu pirminės gimdos kaklelio vėžio prevencijos entuziastai, susibūrę į specialistų forumą, rengia rekomendacijas gydytojams dėl gimdos kaklelio vėžio profilaktikos. Į forumą susibūrė akušerių ginekologų, bendrosios praktikos gydytojų organizacijų, Lietuvos pediatrų draugijos atstovai, gydytojai onkologai. Ši savanoriška sveikatos apsaugos sistemos autoritetingų specialistų organizacija siekia būti nepriklausoma nei nuo vakcinų gamintojų, nei nuo valstybinių institucijų. Jų rekomendacijos ir metodinė medžiaga turėtų pasiekti kolegas vėliausiai šio rudens pradžioje.
Pirminė ir antrinė prevencija – dvi neatsiejamos vienos kovos prieš gimdos kaklelio vėžį dalys, nes pirmoji panaikina ligos priežastį, o antroji padeda toms moterims, kurioms reikia gydymo (12), (13), (14). Pirminės prevencijos priemonės (vakcinacija) apsaugo nuo onkogeninės ŽPV infekcijos. O antrinės prevencijos priemonėmis (PAP tepinėlis, kolposkopija) nustatomi gimdos kaklelio pokyčiai ir apsaugoma nuo ligos progresavimo. Gimdos kaklelio vėžio patikros programa Lietuvoje vykdoma nuo 2004 metų. Į programą dabar diegiamas naujas ŽPV testas, kuris padės patikslinti citologinę diagnozę, parinkti gydymo taktiką.
Šiuo metu pirminės gimdos kaklelio vėžio prevencijos entuziastai, susibūrę į specialistų forumą, rengia rekomendacijas gydytojams dėl gimdos kaklelio vėžio profilaktikos. Į forumą susibūrė akušerių ginekologų, bendrosios praktikos gydytojų organizacijų, Lietuvos pediatrų draugijos atstovai, gydytojai onkologai. Ši savanoriška sveikatos apsaugos sistemos autoritetingų specialistų organizacija siekia būti nepriklausoma nei nuo vakcinų gamintojų, nei nuo valstybinių institucijų. Jų rekomendacijos ir metodinė medžiaga turėtų pasiekti kolegas vėliausiai šio rudens pradžioje.
