Straipsnių archyvas
Medikų konferencija Seime
Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, p. 320
Autorius: Valdonė Valienė, data: 2007-04-01
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Renginiai
Gimdos kaklelio vėžys - visos visuomenės problema, tad ir spręsti ją turime kartu. Tokios nuostatos laikosi šalies specialistai, kurie kovo 14 d. susirinko į LR Seime organizuotą konferenciją "Gimdos kaklelio vėžys. Sprendimų galimybės Lietuvoje". Konferenciją Seimo nariams, žymiausiems medikams ir sveikatos politikos specialistams LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu organizavo prof. Vida Marija Čigriejienė ir KMU Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius.
Pasak pranešimą "Gimdos kaklelio vėžio problema valstybės sveikatos politikos kontekste" skaičiusios prof. M.V.Čigriejienės, gimdos kaklelio vėžys yra viena iš ligų, parodančių šalies medicinos pažangumo lygį. "Valstybėse, kuriose vykdoma nuosekli GKV prevencijos ir kontrolės politika, susirgimų daug mažiau", - pastebėjo prof. M.V.Čigriejienė.
Specialistė apgailestavo, kad per 30 mėnesių iš gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programai skirtų beveik 12 mln. litų panaudota tik pusė, o moterų sergamumas šia liga nemažėja. "Kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, kur atrankinio moterų patikrinimo programa pradėta 1992 m., puikių rezultatų pavyko pasiekti jau po trejų metų, kai GKV atvejų diagnozuota 20 proc. mažiau. Suomijoje, kur nuosekliai patikros programa vykdoma jau 40 metų, susirgimų vėžiu skaičius 5 kartus mažesnis nei Lietuvoje", - sakė prof. M.V.Čigriejienė.
Daug vilčių sumažinti sergančių vėžiu moterų skaičių teikia ir naujausi farmacininkų laimėjimai - gimdos kaklelio vėžys yra pirmoji onkologinė liga, kuriai sukurtos profilaktinės vakcinos. Naujų profilaktikos priemonių - vakcinų - atsiradimas viena iš priežasčių, kodėl tam tikrų sričių specialistai turėtų vienyti jėgas ir sukurti bendras vakcinacijos rekomendacijas visų amžių moterims. Naujausias, tyrimais įrodytas gimdos kaklelio vėžio profilaktikos galimybes konferencijoje pristatė KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė. Pasak jos, jau pakanka klinikinių tyrimų įrodymų infekcinei gimdos kaklelio vėžio kilmei pagrįsti, svarbu pasinaudoti medicinos laimėjimais, kurie jau pasiekė Lietuvą. Vakcina, skirta 9-26 metų mergaitėms, jau Lietuvoje, kita - skirta 19-55 metų mergaitėmis ir moterims, Lietuvą pasieks rudenį.
Specialistai parengė rezoliuciją, kurioje apibendrino gimdos kaklelio vėžio profilaktikos problemas ir parengė siūlymus, ką daryti, kad sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje mažėtų. Specialistai siūlė Vyriausybei įsteigti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi vėžio profilaktikos programų stebėsena ir kontrole, rekomendavo SAM tobulinti programos finansavimą, numatyti skatinimo ir atsakomybės mechanizmus, įdiegti centralizuotą kvietimų pasitikrinti sistemą, padidinti moterų, kurioms pagal patikros programą nemokamai atliekami onkocitologiniai gimdos kaklelio tyrimai, amžiaus ribas, t. y. 30-60 m. pakeisti į 25-65 metų. Rezoliucijoje pažymėta, kad naujai atsiradusi pirminės profilaktikos priemonė -vakcinos taikoma kartu su onkocitologine patikra gali užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui atsirasti.
Tai, kad vieningų veiksmų, mažinant sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, būtina imtis visiems specialistams, liudija ir sociologinių Lietuvos moterų tyrimų rezultatai. Juos pristatęs kompanijos "Spinter" direktorius Ignas Zokas konstatavo, kad net trečdalis Lietuvos moterų sveikatą patiki likimui. Būtent tiek moterų niekada nėra kreipęsi į specialistus dėl profilaktinių gimdos kaklelio tyrimų. Net 27 proc. Lietuvos moterų mano, kad vėžys - likimo rykštė, todėl kovoti su juo nėra prasmės.
Įdomu, kiek laiko prabėgs, kol gimdos kaklelio vėžio, antrosios pagal paplitimą moterų mirtį sėjančios onkologinės ligos svarbą suvoks Lietuvos moterys.
Autorius: Valdonė Valienė, data: 2007-04-01
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: Renginiai
Gimdos kaklelio vėžys - visos visuomenės problema, tad ir spręsti ją turime kartu. Tokios nuostatos laikosi šalies specialistai, kurie kovo 14 d. susirinko į LR Seime organizuotą konferenciją "Gimdos kaklelio vėžys. Sprendimų galimybės Lietuvoje". Konferenciją Seimo nariams, žymiausiems medikams ir sveikatos politikos specialistams LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu organizavo prof. Vida Marija Čigriejienė ir KMU Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius.
Pasak pranešimą "Gimdos kaklelio vėžio problema valstybės sveikatos politikos kontekste" skaičiusios prof. M.V.Čigriejienės, gimdos kaklelio vėžys yra viena iš ligų, parodančių šalies medicinos pažangumo lygį. "Valstybėse, kuriose vykdoma nuosekli GKV prevencijos ir kontrolės politika, susirgimų daug mažiau", - pastebėjo prof. M.V.Čigriejienė.
Specialistė apgailestavo, kad per 30 mėnesių iš gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programai skirtų beveik 12 mln. litų panaudota tik pusė, o moterų sergamumas šia liga nemažėja. "Kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, kur atrankinio moterų patikrinimo programa pradėta 1992 m., puikių rezultatų pavyko pasiekti jau po trejų metų, kai GKV atvejų diagnozuota 20 proc. mažiau. Suomijoje, kur nuosekliai patikros programa vykdoma jau 40 metų, susirgimų vėžiu skaičius 5 kartus mažesnis nei Lietuvoje", - sakė prof. M.V.Čigriejienė.
Daug vilčių sumažinti sergančių vėžiu moterų skaičių teikia ir naujausi farmacininkų laimėjimai - gimdos kaklelio vėžys yra pirmoji onkologinė liga, kuriai sukurtos profilaktinės vakcinos. Naujų profilaktikos priemonių - vakcinų - atsiradimas viena iš priežasčių, kodėl tam tikrų sričių specialistai turėtų vienyti jėgas ir sukurti bendras vakcinacijos rekomendacijas visų amžių moterims. Naujausias, tyrimais įrodytas gimdos kaklelio vėžio profilaktikos galimybes konferencijoje pristatė KMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Nadišauskienė. Pasak jos, jau pakanka klinikinių tyrimų įrodymų infekcinei gimdos kaklelio vėžio kilmei pagrįsti, svarbu pasinaudoti medicinos laimėjimais, kurie jau pasiekė Lietuvą. Vakcina, skirta 9-26 metų mergaitėms, jau Lietuvoje, kita - skirta 19-55 metų mergaitėmis ir moterims, Lietuvą pasieks rudenį.
Specialistai parengė rezoliuciją, kurioje apibendrino gimdos kaklelio vėžio profilaktikos problemas ir parengė siūlymus, ką daryti, kad sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje mažėtų. Specialistai siūlė Vyriausybei įsteigti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi vėžio profilaktikos programų stebėsena ir kontrole, rekomendavo SAM tobulinti programos finansavimą, numatyti skatinimo ir atsakomybės mechanizmus, įdiegti centralizuotą kvietimų pasitikrinti sistemą, padidinti moterų, kurioms pagal patikros programą nemokamai atliekami onkocitologiniai gimdos kaklelio tyrimai, amžiaus ribas, t. y. 30-60 m. pakeisti į 25-65 metų. Rezoliucijoje pažymėta, kad naujai atsiradusi pirminės profilaktikos priemonė -vakcinos taikoma kartu su onkocitologine patikra gali užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui atsirasti.
Tai, kad vieningų veiksmų, mažinant sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, būtina imtis visiems specialistams, liudija ir sociologinių Lietuvos moterų tyrimų rezultatai. Juos pristatęs kompanijos "Spinter" direktorius Ignas Zokas konstatavo, kad net trečdalis Lietuvos moterų sveikatą patiki likimui. Būtent tiek moterų niekada nėra kreipęsi į specialistus dėl profilaktinių gimdos kaklelio tyrimų. Net 27 proc. Lietuvos moterų mano, kad vėžys - likimo rykštė, todėl kovoti su juo nėra prasmės.
Įdomu, kiek laiko prabėgs, kol gimdos kaklelio vėžio, antrosios pagal paplitimą moterų mirtį sėjančios onkologinės ligos svarbą suvoks Lietuvos moterys.
