Straipsnių archyvas
Prevencinė programa turėtų būti peržiūrėta
Gydytojų žinios, p. 9, 10
Autorius: Kazimieras Valius, data: 2007-04-30
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: LR seime
Seime vyko konferencija "Gimdos kaklelio vėžys. Sprendimų galimybės Lietuvoje". Joje buvo ieškota būdų, kaip paskatinti moteris tikrintis. Anot konferencijos iniciatorės Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Vidos Marijos Čigriejienės, Lietuvoje profilaktinė gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa vykdoma jau pustrečių metų. Jos vykdymas vėluoja. Nustatyta, kad PSPC yra užsirašę per 745 tūkst. 30-60 metų amžiaus pacienčių. Per programos vykdymo laikotarpį pasitikrinti atėjo 299 tūkst., arba 39 proc., tokio amžiaus moterų. Prof. V. M. Čigriejienė apgailestauja, kad per 30 mėnesių iš gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programai skirtų beveik 12 mln. Lt panaudota tik pusė, o moterų sergamumas šia liga nemažėja: mūsų šalis pirmauja ES pagal moterų sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos. Kasdien Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas 1-2 moterims. Kas antra susirgusi moteris miršta, todėl labai svarbi ankstyva ligos diagnostika ir prevencija. Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje 4-5 kartus didesnis negu Suomijoje, 2 kartus nei Švedijoje ir 1,5 karto negu Norvegijoje. Mirtingumo rodiklis taip pat kelia nerimą: jis 10 kartų didesnis nei Suomijoje, 8 kartus nei Švedijoje, 4 kartus nei Norvegijoje ir 2 kartus nei Estijoje. ES šalyse mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio aiškiai sumažėjo, o Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atvirkščiai - turi tendenciją didėti. Seimo narės V. M. Čigriejienės teigimu, Danijoje 1992 m. pradėjus atrankinio moterų patikrinimo programą jau po trejų metų gimdos kaklelio vėžio atvejų diagnozuota 20 proc. mažiau. 10 proc. patikros efektyvumo galima pasiekti po 10-15 metų, o norint, kad sergamumas sumažėtų 30-40 proc., reikės 20-30 metų. Suomiai patikros programą pradėjo 1963 m., norvegai - 1990 m. JAV mirtingumas nuo šios ligos sumažėjo 40 proc. per 30 metų, Kanadoje per tokį pat laiko tarpą jis sumažėjo per 50 proc. Islandijoje per 35 metus sugebėta mirtingumą nuo šios ligos sustabdyti net 80 proc. Suomiai per 32 patikros metus mirtingumą sumažino 52, norvegai - 10 proc. per 10 metų. Lietuvoje diagnostika negerėja. Pradėjus profilaktikos programą, buvo siekiama kasmet patikrinti 200 tūkst. moterų. Prof. V. M. Čigriejienė mano, jog programos vykdymas vėluoja ir dėl to, kad daugelis moterų, net ir specialistų, dažnai šią programą laiko trumpalaike, vienkartine akcija, kuriai neverta skirti daug dėmesio. Seimo narė įsitikinusi, jog moteris nuo 30 iki 60 metų turi pasitikrinti maždaug 11 kartų. Medikai neretai nutyli apie nemokamą galimybę pasitikrinti. Apie šią programą, finansuojamą VLK, žino mažiau nei pusė moterų. KMUK profesorė Rūta Nadišauskienė priminė, kad gimdos kaklelio vėžiui vystytis daug reikšmės turi lytiškai plintanti infekcija - žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kurio pirminė profilaktika arba laiku diagnozuoti ir gydyti ikivėžiniai pakitimai daugelyje išsivysčiusių šalių leido gerokai sumažinti problemų mastą. Tyrimų nustatyta, kad 99 proc. gimdos vėžio kaklelio atvejų randamas šis virusas. Yra žinoma per 100 ŽPV tipų, manoma, kad jų yra apie 200. Jie skirstomi į didelius ir mažus onkogeninės rizikos tipus. 2006 m. gruodį atliktų apklausų duomenimis, 44 proc. moterų PAP testo niekada neatliko, 23 proc. tyrimus atliko vieną kartą. Ir tik 21 proc. moterų tokius testus atlieka reguliariai. Apie 78 proc. apklaustųjų nežino, kas lemia gimdos kaklelio vėžį. Dauguma respondenčių teigė, kad šią ligą lemia netinkamas gyvenimo būdas, aplinkos veiksniai ir paveldimumas. Tik 22 proc. apklaustųjų žinojo, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia ir ŽPV. Ligos atsiradimo priežastis nelabai išmano ir gydytojai. Apklausoje dalyvavo 300 Lietuvos gydytojų: ginekologų, pediatrų, bendrosios praktikos gydytojų. Jaunėja sergančiųjų gimdos kaklelio vėžiu amžius. Pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo sergančių šia liga 30-49 metų moterų. Liga vis labiau plinta ir tarp 15-34 metų amžiaus moterų. Gydytojai, kartais ir ginekologai, dažnai savo pacientėms nepasiūlo nemokamai išsitirti. Galbūt jie to nedaro dėl užimtumo. Menką suinteresuotumą atlikti tokias procedūras gali lemti ir maži jų įkainiai. Konferencijoje paaiškėjo, jog PSPD dalyvavimo patikros programoje aktyvumas yra nuo 0,24 iki 99 proc. Vykdant programą išryškėjo trūkumai, kuriuos taisyti stengėsi sveikatos priežiūros specialistai bei administratoriai. Vienas iš trūkumų yra tas, kad iki šiol ne visi PSPC šioje programoje dalyvauja. Nenoriai dalyvauja tie centrai, kuriuose yra užsirašę mažiau nei tūkstantis moterų. Jie tokį darbą laiko nepelningu ir varginamu. Apie 25 tūkstančiai moterų, užsirašiusių mažuose PSPC, neturi galimybės išsitirti. Pernai rugsėjo 15 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu į programą įtrauktos dar dvi apmokamos paslaugos (biopsijos ėmimas ir biopsinės medžiagos tyrimas). Tai sudaro sąlygas mažesnėms gydymo įstaigoms bei ambulatoriniams centrams teikti paslaugą ir už ją gauti atlyginimą.
VU Onkologijos instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro vadovo pavaduotojas prof. Juozas Kurtinaitis sakė, jog vien medikų ir atskirų gydymo įstaigų pastangų sutramdyti vėžį nepakanka. Reikia tobulinti pačią profilaktikos programą, nuolat kontroliuoti, ar ji efektyviai vykdoma. Negerai, jog apie profilaktinį patikrinimą moteriai pranešama tik tada, kai ji ateina į pirminę sveikatos priežiūros įstaigą. Per metus tik apie pusė gyventojų kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas. Todėl reikalinga bendra kvietimų ir stebėsenos sistema. Galbūt tai galėtų daryti Vėžio profilaktikos ir kontrolės centras, bet reikėtų pakoreguoti teisės aktus, kad būtų paprasčiau bendradarbiauti su asmens duomenis tvarkančiomis žinybomis. Prof. V. M. Čigriejienė įsitikinusi, kad esama sistema turėtų būti peržiūrėta ir patobulinta remiantis Šiaurės Europos patirtimi. Itin didelės rizikos grupė - socialiai pažeidžiamos moterys. Jos dažnai neapdraustos privalomuoju sveikatos draudimu, todėl negali pasitikrinti profilaktikos programos lėšomis. Profesorės pastebėjimu, daugiau kaip pusė moterų pastoja nesulaukusios 30 m., joms taip pat turėtų būti privaloma patikra. Daugelyje ES šalių - Airijoje, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje bei Prancūzijoje - tikrintis kviečiamos moterys nuo 25 metų. Privalu tobulinti programos tvarką. Iš programos lėšų galima sumokėti už paslaugas, padidinti tyrimų įkainius. Tikslinga gerinti gydytojų, vidurinio medicinos personalo mokymus, organizuoti papildomus BPG kvalifikacijos kursus. Vyriausybė galėtų įsteigti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi visų vėžio prevencijos programų stebėsena ir kontrole.
VU Pediatrijos centro profesorius Vytautas Usonis "Gydytojų žinioms" sakė, kad kovodami su gimdos kaklelio vėžiu Lietuvos specialistai vienija jėgas - įkurtas Gimdos kaklelio vėžio kontrolės ir prevencijos specialistų forumas. Specialistų tikslas - propaguoti naujausias gimdos kaklelio vėžio profilaktikos ir kontrolės priemones. Jų veikla apims mokslinės informacijos kaupimą, analizavimą bei specialistų tobulinimą. Pasak prof. V. Usonio, iniciatyvinė grupė ketina paruošti moksliniais duomenimis pagrįstas standartizuotas gimdos kaklelio vėžio prevencijos Lietuvoje rekomendacijas visų sričių specialistams. Kai kurie specialistai abejoja, ar teisinga pacienčių atžvilgiu, kad gimdos kaklelio tepinėlį paimti gali tik pirminė sveikatos priežiūros įstaiga. Daugelis šeimos gydytojų to nemoka ir nedaro. Konsultacijas teikiantis gydytojas akušeris-ginekologas lieka už profilaktinės programos rėmų, nes už jo paimtą ir katalogams nusiųstą tepinėlį iš programos lėšų apmokėta nebus. Daugelis moterų nori būti apžiūrėtos ir ištirtos būtent specialisto, o ne šeimos gydytojo. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa turi būti peržiūrėta remiantis europinėmis nuorodomis, pasitelkiant medicininės ekonomikos laimėjimus. Prof. V. M. Čigriejienė sakė, jog reikia įdiegti centralizuotą kvietimų pasitikrinti sistemą. Šalyse, kur buvo organizuota tokia sistema, pasiekta kur kas geresnių rezultatų. Tokios sistemos pasiteisino Suomijoje, Norvegijoje, Anglijoje. Pasak parlamentarės, moteris privalu kviesti patikrai į PSPC. Kvietimas turi būti kartojamas, jei moteris neatvyko. Kartu šeimos gydytojai turi išsiaiškinti, kodėl jų pacientės vengia tikrintis pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose.
Autorius: Kazimieras Valius, data: 2007-04-30
Tiražas: Nenurodytas; Rubrika: LR seime
Seime vyko konferencija "Gimdos kaklelio vėžys. Sprendimų galimybės Lietuvoje". Joje buvo ieškota būdų, kaip paskatinti moteris tikrintis. Anot konferencijos iniciatorės Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Vidos Marijos Čigriejienės, Lietuvoje profilaktinė gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa vykdoma jau pustrečių metų. Jos vykdymas vėluoja. Nustatyta, kad PSPC yra užsirašę per 745 tūkst. 30-60 metų amžiaus pacienčių. Per programos vykdymo laikotarpį pasitikrinti atėjo 299 tūkst., arba 39 proc., tokio amžiaus moterų. Prof. V. M. Čigriejienė apgailestauja, kad per 30 mėnesių iš gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programai skirtų beveik 12 mln. Lt panaudota tik pusė, o moterų sergamumas šia liga nemažėja: mūsų šalis pirmauja ES pagal moterų sergamumą ir mirtingumą nuo šios ligos. Kasdien Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas 1-2 moterims. Kas antra susirgusi moteris miršta, todėl labai svarbi ankstyva ligos diagnostika ir prevencija. Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje 4-5 kartus didesnis negu Suomijoje, 2 kartus nei Švedijoje ir 1,5 karto negu Norvegijoje. Mirtingumo rodiklis taip pat kelia nerimą: jis 10 kartų didesnis nei Suomijoje, 8 kartus nei Švedijoje, 4 kartus nei Norvegijoje ir 2 kartus nei Estijoje. ES šalyse mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio aiškiai sumažėjo, o Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atvirkščiai - turi tendenciją didėti. Seimo narės V. M. Čigriejienės teigimu, Danijoje 1992 m. pradėjus atrankinio moterų patikrinimo programą jau po trejų metų gimdos kaklelio vėžio atvejų diagnozuota 20 proc. mažiau. 10 proc. patikros efektyvumo galima pasiekti po 10-15 metų, o norint, kad sergamumas sumažėtų 30-40 proc., reikės 20-30 metų. Suomiai patikros programą pradėjo 1963 m., norvegai - 1990 m. JAV mirtingumas nuo šios ligos sumažėjo 40 proc. per 30 metų, Kanadoje per tokį pat laiko tarpą jis sumažėjo per 50 proc. Islandijoje per 35 metus sugebėta mirtingumą nuo šios ligos sustabdyti net 80 proc. Suomiai per 32 patikros metus mirtingumą sumažino 52, norvegai - 10 proc. per 10 metų. Lietuvoje diagnostika negerėja. Pradėjus profilaktikos programą, buvo siekiama kasmet patikrinti 200 tūkst. moterų. Prof. V. M. Čigriejienė mano, jog programos vykdymas vėluoja ir dėl to, kad daugelis moterų, net ir specialistų, dažnai šią programą laiko trumpalaike, vienkartine akcija, kuriai neverta skirti daug dėmesio. Seimo narė įsitikinusi, jog moteris nuo 30 iki 60 metų turi pasitikrinti maždaug 11 kartų. Medikai neretai nutyli apie nemokamą galimybę pasitikrinti. Apie šią programą, finansuojamą VLK, žino mažiau nei pusė moterų. KMUK profesorė Rūta Nadišauskienė priminė, kad gimdos kaklelio vėžiui vystytis daug reikšmės turi lytiškai plintanti infekcija - žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kurio pirminė profilaktika arba laiku diagnozuoti ir gydyti ikivėžiniai pakitimai daugelyje išsivysčiusių šalių leido gerokai sumažinti problemų mastą. Tyrimų nustatyta, kad 99 proc. gimdos vėžio kaklelio atvejų randamas šis virusas. Yra žinoma per 100 ŽPV tipų, manoma, kad jų yra apie 200. Jie skirstomi į didelius ir mažus onkogeninės rizikos tipus. 2006 m. gruodį atliktų apklausų duomenimis, 44 proc. moterų PAP testo niekada neatliko, 23 proc. tyrimus atliko vieną kartą. Ir tik 21 proc. moterų tokius testus atlieka reguliariai. Apie 78 proc. apklaustųjų nežino, kas lemia gimdos kaklelio vėžį. Dauguma respondenčių teigė, kad šią ligą lemia netinkamas gyvenimo būdas, aplinkos veiksniai ir paveldimumas. Tik 22 proc. apklaustųjų žinojo, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia ir ŽPV. Ligos atsiradimo priežastis nelabai išmano ir gydytojai. Apklausoje dalyvavo 300 Lietuvos gydytojų: ginekologų, pediatrų, bendrosios praktikos gydytojų. Jaunėja sergančiųjų gimdos kaklelio vėžiu amžius. Pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo sergančių šia liga 30-49 metų moterų. Liga vis labiau plinta ir tarp 15-34 metų amžiaus moterų. Gydytojai, kartais ir ginekologai, dažnai savo pacientėms nepasiūlo nemokamai išsitirti. Galbūt jie to nedaro dėl užimtumo. Menką suinteresuotumą atlikti tokias procedūras gali lemti ir maži jų įkainiai. Konferencijoje paaiškėjo, jog PSPD dalyvavimo patikros programoje aktyvumas yra nuo 0,24 iki 99 proc. Vykdant programą išryškėjo trūkumai, kuriuos taisyti stengėsi sveikatos priežiūros specialistai bei administratoriai. Vienas iš trūkumų yra tas, kad iki šiol ne visi PSPC šioje programoje dalyvauja. Nenoriai dalyvauja tie centrai, kuriuose yra užsirašę mažiau nei tūkstantis moterų. Jie tokį darbą laiko nepelningu ir varginamu. Apie 25 tūkstančiai moterų, užsirašiusių mažuose PSPC, neturi galimybės išsitirti. Pernai rugsėjo 15 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu į programą įtrauktos dar dvi apmokamos paslaugos (biopsijos ėmimas ir biopsinės medžiagos tyrimas). Tai sudaro sąlygas mažesnėms gydymo įstaigoms bei ambulatoriniams centrams teikti paslaugą ir už ją gauti atlyginimą.
VU Onkologijos instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro vadovo pavaduotojas prof. Juozas Kurtinaitis sakė, jog vien medikų ir atskirų gydymo įstaigų pastangų sutramdyti vėžį nepakanka. Reikia tobulinti pačią profilaktikos programą, nuolat kontroliuoti, ar ji efektyviai vykdoma. Negerai, jog apie profilaktinį patikrinimą moteriai pranešama tik tada, kai ji ateina į pirminę sveikatos priežiūros įstaigą. Per metus tik apie pusė gyventojų kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas. Todėl reikalinga bendra kvietimų ir stebėsenos sistema. Galbūt tai galėtų daryti Vėžio profilaktikos ir kontrolės centras, bet reikėtų pakoreguoti teisės aktus, kad būtų paprasčiau bendradarbiauti su asmens duomenis tvarkančiomis žinybomis. Prof. V. M. Čigriejienė įsitikinusi, kad esama sistema turėtų būti peržiūrėta ir patobulinta remiantis Šiaurės Europos patirtimi. Itin didelės rizikos grupė - socialiai pažeidžiamos moterys. Jos dažnai neapdraustos privalomuoju sveikatos draudimu, todėl negali pasitikrinti profilaktikos programos lėšomis. Profesorės pastebėjimu, daugiau kaip pusė moterų pastoja nesulaukusios 30 m., joms taip pat turėtų būti privaloma patikra. Daugelyje ES šalių - Airijoje, Belgijoje, Graikijoje, Ispanijoje bei Prancūzijoje - tikrintis kviečiamos moterys nuo 25 metų. Privalu tobulinti programos tvarką. Iš programos lėšų galima sumokėti už paslaugas, padidinti tyrimų įkainius. Tikslinga gerinti gydytojų, vidurinio medicinos personalo mokymus, organizuoti papildomus BPG kvalifikacijos kursus. Vyriausybė galėtų įsteigti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi visų vėžio prevencijos programų stebėsena ir kontrole.
VU Pediatrijos centro profesorius Vytautas Usonis "Gydytojų žinioms" sakė, kad kovodami su gimdos kaklelio vėžiu Lietuvos specialistai vienija jėgas - įkurtas Gimdos kaklelio vėžio kontrolės ir prevencijos specialistų forumas. Specialistų tikslas - propaguoti naujausias gimdos kaklelio vėžio profilaktikos ir kontrolės priemones. Jų veikla apims mokslinės informacijos kaupimą, analizavimą bei specialistų tobulinimą. Pasak prof. V. Usonio, iniciatyvinė grupė ketina paruošti moksliniais duomenimis pagrįstas standartizuotas gimdos kaklelio vėžio prevencijos Lietuvoje rekomendacijas visų sričių specialistams. Kai kurie specialistai abejoja, ar teisinga pacienčių atžvilgiu, kad gimdos kaklelio tepinėlį paimti gali tik pirminė sveikatos priežiūros įstaiga. Daugelis šeimos gydytojų to nemoka ir nedaro. Konsultacijas teikiantis gydytojas akušeris-ginekologas lieka už profilaktinės programos rėmų, nes už jo paimtą ir katalogams nusiųstą tepinėlį iš programos lėšų apmokėta nebus. Daugelis moterų nori būti apžiūrėtos ir ištirtos būtent specialisto, o ne šeimos gydytojo. Konferencijos dalyviai akcentavo, kad Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa turi būti peržiūrėta remiantis europinėmis nuorodomis, pasitelkiant medicininės ekonomikos laimėjimus. Prof. V. M. Čigriejienė sakė, jog reikia įdiegti centralizuotą kvietimų pasitikrinti sistemą. Šalyse, kur buvo organizuota tokia sistema, pasiekta kur kas geresnių rezultatų. Tokios sistemos pasiteisino Suomijoje, Norvegijoje, Anglijoje. Pasak parlamentarės, moteris privalu kviesti patikrai į PSPC. Kvietimas turi būti kartojamas, jei moteris neatvyko. Kartu šeimos gydytojai turi išsiaiškinti, kodėl jų pacientės vengia tikrintis pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose.
