Gimdos kaklelio vėžio prevencija visoms moterims

Pažvelk iš arčiau

Pasitikrink žinias

Testas

Straipsnių archyvas

Moterų dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio patikroje (Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas)
Lietuvos akušerija ir ginekologija, p. 128-133
Autorius: Anina Petkevičienė, Jūratė Klumbienė, Vilma Kriaučiūnienė,
Edita Šakytė KMU Biomedicininių Tyrimų Instituto profilaktinės medicinos laboratorija
Data: 2007-06-01


Santrauka
Tyrimo tikslas - įvertinti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimo dažnumą tarp Lietuvos moterų atsižvelgiant į socialinius ir gyvensenos veiksnius. Metodika. Dalyvaujant tarptautiniame FINBALT HEALTH MONITOR projekte, 1996-2006 m. buvo atliktos šešios 20-64 metų moterų, atsitiktinai atrinktų iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų, apklausos paštu. Visose apklausose dalyvavo 6452 moterys. Daugiau kaip pusė moterų atsakė, kad joms per praėjusius trejus metus darytas gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas. Per dešimtmetį tokių moterų padaugėjo, ypač 45-54 metų grupėje. 2006 m. trečdalis moterų atsakė, jog gavo kvietimą ar buvo siųstos atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą. Sis tyrimas 2—3 kartus dažniau atliktas gavusioms kvietimą ar siuntimą moterims, palyginti su jų negavusiomis. Išvada. Tepinėlis dažniau imtas aukštesnio išsimokslinimo, gyvenančioms mieste, dažniau besilankančioms pas gydytoją bei turinčioms sveikesnius mitybos įpročius moterims. Reikšminiai žodžiai: gimdos kaklelio tepinėlis, išsimokslinimas, gyvenamoji vieta, šeimos padėtis, gyvensenos veiksniai.
Įvadas
Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuva pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių (2004 m. duomenimis, 13,6 mirčių 100 tūkst. gyventojų) (1). 2005 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 504 nauji gimdos kaklelio vėžio atvejai, sergamumas buvo 27,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų (1). Daugiau kaip pusei susirgusių moterų vėžys diagnozuojamas pavėluotai (III-IV stadijos). Daugelio šalių patirtis rodo, kad anksti nustatytos gimdos kaklelio ikivėžinės būklės, atliekant onkocitologinį tepinėlio iš gimdos kaklelio tyrimą, ir gydymas mažina moterų sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio (2), (3).

2004 m. liepos mėn. Lietuvoje buvo pradėta gimdos kaklelio vėžio patikros programa, skirta 30-60 metų moterims, siekiant informuoti jas apie gimdos kaklelio vėžį ir paskatinti atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą [A].

Tarptautinių tyrimų duomenimis, socialiniai bei ekonominiai veiksniai turi įtakos gimdos kaklelio tepinėlio tyrimo dažnumui (5), (6). Nepakankamos žinios apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius mažina moterų dalyvavimą patikros programose (2), (7).

Šio tyrimo tikslas — įvertinti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimo dažnumą tarp Lietuvos moterų atsižvelgiant į socialinius ir gyvensenos veiksnius.
Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai
Lietuvos moterų apklausa apie gimdos kaklelio vėžio patikrą buvo vykdoma atliekant suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimą. Straipsnyje pateikiami apklausų, atliktų 1996, 1998, 2000, 2002, 2004 ir 2006 metais, duomenys. Tiriamųjų kontingentą sudarė 20-64 metų moterys, kurios atsitiktinai buvo atrinktos iš Lietuvos gyventojų registro sąrašų. Kiekvienam tyrimui formuota skirtinga imtis. Balandžio mėnesį atrinktoms moterims paštu buvo išsiųstas klausimynas ir prašyta atsiųsti atsakymus per dvi savaites. Moterims, iš kurių atsakymo negauta, gegužės mėnesį buvo išsiųstas antrasis laiškas. Klausimyną užpildė nuo 59,2 iki 74,4 proc. atrinktų moterų. 1996 metais buvo apklausta 1101 moteris, 1998 m.-1051, 2000 m.-1199, 2002 m. - 1047, 2004 m. -1038 ir 2006 m. - 1016 moterų. Tyrimui naudotas standartinis klausimynas, kurį sudarė klausimai apie sveikatos būklę, gyvenseną ir sveikatos priežiūrą. Moterų buvo klausiama, kada paskutinį kartą joms atliktas gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas dėl vėžio. Galimi atsakymų variantai: per praėjusius 12 mėn., prieš 1—3 metus, daugiau nei prieš trejus metus, niekada, nežinau. Taip pat teirautasi, kas ėmė tyrimui tepinėlį iš gimdos kaklelio — šeimos gydytojas ar akušeris ginekologas. Klausta, ar moteris per praėjusius metus buvo kviesta (siųsta) pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.

Pagal išsimokslinimą moterys suskirstytos į nebaigto vidurinio, vidurinio ir aukštojo išsimokslinimo grupes; pagal gyvenamąją vietą - į miesto, rajono centrų ir kaimo gyventojas; pagal šeimos padėtį - į ištekėjusias, netekėjusias, našles ir išsituokusias. Rūkančioms priskirtos moterys, kurios kasdien surūko bent vieną cigaretę; dažnai vartojančioms stiprius alkoholinius gėrimus — tos, kurios juos vartojo bent du kartus per mėnesį. Pagal šviežių daržovių vartojimo dažnumą moterys suskirstytos į vartojančias kasdien ir rečiau. Fiziškai aktyvioms moterims priskiriamos tos, kurios laisvalaikiu buvo fiziškai aktyvios 30 min. bent keturias dienas per savaitę. Moterų prašyta įvertinti savo sveikatą. Pagal atsakymus jos suskirstytos į savo sveikatą vertinančias gerai ar labai gerai, vidutiniškai ir blogai ar labai blogai.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą "SPSS 13.0 for Windows1. Vertinant kokybinių požymių statistinį ryšį, taikytas chi kvadrato (%2) ir z kriterijai. Duomenų skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p <0,05. Gimdos kaklelio vėžio patikros priklausomumas nuo socialinių ir gyvensenos veiksnių bei sveikatos vertinimo buvo analizuojamas taikant logistinę regresinę analizę. Visų tyrimų duomenys analizuoti kartu. Apskaičiuotas šansų santykis (SS) ir jo 95 proc. pasikliautinasis intervalas. ŠS buvo laikomas statistiškai reikšmingu, jei 1 nepatekdavo į pasikliautinąjį intervalą.
Rezultatai
Per dešimtmetį moterų, atsakiusių, kad joms per praėjusius 12 mėn. atliktas gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas, dalis nepasikeitė (1 pav.). 1996 m. taip atsakiusių moterų buvo 38,3 proc, 2006 m. - 37 proc. Moterų, kurioms gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas atliktas per praėjusius trejus metus, dalis padidėjo nuo 50,1 proc. 1996 m. iki 58,4 proc. 2006 m. Tokių moterų daugiausia buvo 2002 m. — 70,2 proc. Paskutinio tyrimo metu 70,4 proc. moterų nurodė, kad joms anksčiau yra atliktas gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas. Vertinant pokyčius amžiaus grupėse, nustatyta, kad jaunesnio amžiaus moterų (20-34 metų), atsakiusių, kad joms gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas atliktas per praėjusius trejus metus, dalis sumažėjo (2 pav.). Tuo tarpu vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys 2006 m. dažniau nei 1996 m. atsakė, kad joms buvo atliktas šis tyrimas. Didžiausias pokytis nustatytas 45-54 metų grupėje. 2006 m. tarp šio amžiaus moterų buvo 1,4 karto daugiau tokių, kurios nurodė, kad joms gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas atliktas per praėjusius trejus metus, palyginti su 1996 m.

2006 m. dažniausiai tepinėlį ėmė akušeris ginekologas (97,2 proc. atvejų). Tik2,8 proc. moterų atsakė, kad joms tepinėlį iš gimdos kaklelio ėmė šeimos gydytojas. Nuo 2000 m. moterų, kurios nurodė, jog joms tepinėlį ėmė šeimos gydytojas, dalis nepakito.

Paskutinio tyrimo metu trečdalis moterų (34 proc.) atsakė, kad jos buvo kviestos ar siųstos atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą. Rajonų centrų moterys rečiausiai gavo kvietimą ar siuntimą pasitikrinti (29,2 proc). Mieste tokių moterų buvo 36,9 proc, kaime — 36,6 proc. Gimdos kaklelio tepinėlio tyrimo dažnumas priklausė nuo to, ar moteris buvo kviesta (siųsta) pasitikrinti (3 pav.). Kviestos pasitikrinti moterys 2—3 kartus dažniau nurodė, kad joms per paskutinius 12 mėn. atliktas gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas.

Logistinės regresijos metodu nustatytas ryšys tarp išsimokslinimo ir tepinėlio tyrimo dažnumo (1 lentelė). Šio tyrimo atlikimo per praėjusius trejus metus šansai vidurinio ir aukštojo išsimokslinimo moterims buvo 1,5 karto didesni nei nebaigto vidurinio. Kaimo ir rajonų centrų gyventojoms šis tyrimas buvo atliekamas rečiau nei miesto. Šansai, kad gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas bus atliktas kaimo moterims, buvo 44 proc. mažesni nei miesto. Netekėjusioms moterims ir našlėms gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas buvo rečiau atliktas negu ištekėjusioms. Šansai, kad netekėjusioms moterims per trejus metus bus atliktas šis tyrimas, buvo beveik tris kartus mažesni nei ištekėjusioms.

Gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas per praėjusius trejus metus rečiau buvo atliktas moterims, kurios per praėjusius 12 mėn. nesilankė pas gydytoją, palyginti su tomis, kurios lankėsi daugiau kaip du kartus (2 lentelė). Ryšio tarp savo sveikatos vertinimo ir gimdos kaklelio tepinėlio tyrimo dažnumo nerasta. Vertinant gimdos kaklelio tepinėlio tyrimo sąsajas su gyvensenos veiksniais, nustatyta, kad tyrimas dažniau buvo atliktas toms moterims, kurios kasdien valgė šviežias daržoves. Rūkymas, stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas, fizinis aktyvumas nebuvo susiję su gimdos kaklelio tepinėlio tyrimo atlikimo dažnumu.
Rezultatų aptarimas
Apklausos duomenimis, gana didelė dalis moterų atsakė, kad joms per praėjusius trejus metus buvo atliktas gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas dėl vėžio. Apklausa gali neatspindėti realios situacijos, nes moterys ne visuomet žino, koks tepinėlis joms imamas - makšties ar gimdos kaklelio. Tam tikra dalis moterų, žinodamos, jog toks tyrimas reikalingas, atsako, kad jis buvo atliktas net ir tuomet, kai tepinėlis nebuvo paimtas [2,8]. Tačiau apklausa lieka vienu pagrindinių metodų profilaktinės patikros apimtims vertinti (8), (9).

Per dešimtmetį padidėjo vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų, kurioms per praėjusius trejus metus buvo atliktas gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas, dalis. Šis padidėjimas gali būti siejamas su 2004 m. pradėta gimdos kaklelio vėžio patikros programa, kuri skirta 30-60 metų moterims (4). Kitose šalyse atrankinė moterų patikra dėl gimdos kaklelio vėžio vykdoma beveik 50 metų. Laiku nustačius ir efektyviai kontroliuojant rastus pokyčius, sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio mažėja. Per 20 metų Suomijos moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio sumažėjo aštuonis kartus (10). Jų sergamumas šia liga yra penkis kartus mažesnis nei Lietuvos moterų (11). 2006 m. Lietuvos moterų, atsakiusių, kad joms atliktas gimdos kaklelio tepinėlio tylimas, dalis buvo didžiausia 35-54 metų grupėje. Australijoje gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas dažniausiai atliktas 30-49 metų moterims, JAV - 25-44 metų, Vokietijoje - 20-29 metų moterims (2), (5), (7).

Europos kodekse prieš vėžį teigiama, jog individualus kvietimas atvykti į patikrą labai padidina moterų dalyvavimą, ypač jei žiniasklaida plačiai informuoja apie vykdomą patikrą (12). Mūsų tyrimo duomenimis, trečdalis moterų buvo kviestos ar siųstos atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą. JAV tyrėjų duomenimis, 70 proc. moterų lankėsi pas gydytojus per praėjusius trejus metus, tačiau atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą buvo pasiūlyta tik 11,8 proc. moterų (2). Jauni gydytojai, gydytojos moterys ir ginekologai dažniausiai rekomendavo atlikti tyrimą (8), (13). Gydytojo rekomendacijos atlikti tyrimą buvo vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių moterų apsisprendimą dalyvauti patikroje (8), (14), (15). Mūsų apklausos duomenimis, kviestos ar siųstos pasitikrinti moterys 2—3 kartus dažniau atsakė, kad joms per praėjusius metus buvo atliktas gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas.

Literatūros duomenimis, moterų žinios apie gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius ir ankstyvą vėžio diagnostikos galimybę lemia jų dalyvavimą patikroje (5). Moterų žinios apie gimdos kaklelio vėžį nepakankamos. Net 60,8 proc. Brazilijos moterų nežinojo, kokios priežastys sukelia gimdos kaklelio vėžį (3). Vokietijos tyrėjų duomenimis, tik 22,0 proc. moterų nurodė, kad joms pakanka žinių apie šią ligą (7). Dauguma australių (94 proc.) žinojo, kad, padarius gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą, nustatomos atipinės gimdos kaklelio ląstelės ir kad šį tyrimą rekomenduojama kartoti kas 2-3 metus (16). Dauguma Vokietijos moterų (69,2 proc.) apie gimdos kaklelio vėžį ir tepinėlio tyrimą sužinojo iš savo ginekologo, 53,8 proc. — iš žiniasklaidos, 12,8 proc. - iš bendradarbių ir tik 10,3 proc. - iš šeimos gydytojo (7). Dažniausios moterų nurodytos priežastys, dėl kurių nedalyvavo patikroje, buvo tokios: nepakankamas dėmesys sveikatai (48 proc), negautos rekomendacijos iš gydytojo (10,3), nepakankamos žinios (8,1 proc), nebuvo sveikatos problemų (9 proc), trūko laiko (7,4 proc), nemaloni procedūra (3,5 proc.) (8).

Moterų dalyvavimas patikroje buvo susijęs su socialiniais veiksniais. Gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas rečiau buvo atliekamas vyresnio amžiaus, žemesnio socialinio ir ekonominio statuso, žemesnio išsimokslinimo ir netekėjusioms moterims (5), (6), (17), (18), (19). Mūsų tyrimo duomenys buvo panašūs. Lietuvoje gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas dažniau buvo atliktas aukštesnio išsimokslinimo, gyvenančioms mieste bei ištekėjusioms moterims. Besilankančios pas gydytojus ir kasdien valgančios daržoves moterys dažniau dalyvavo patikroje dėl gimdos kaklelio vėžio. Nenustatyta ryšio tarp gimdos kaklelio tepinėlio tyrimo dažnumo ir rūkymo, stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo ir fizinio aktyvumo laisvalaikiu. Literatūros duomenimis, gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas rečiau atliktas blogai vertinančioms savo sveikatą, rūkančioms, nesportuojančioms moterims, palyginti su gerai savo sveikatą vertinančiomis, nerūkančiomis ir laisvalaikiu sportuojančiomis moterimis (16). Moterys, kurios dažniau lankėsi pas gydytojus, buvo geriau informuotos apie gimdos kaklelio vėžio patikrą ir dažniau joje dalyvavo (8).

Taigi moterų dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio patikroje priklauso nuo daugelio veiksnių. Informacija, gauta iš gydytojo, ir kvietimas pasitikrinti labai padidina moterų, atvykstančių atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą, skaičių. Lietuvos moterys dar nepakankamai aktyviai raginamos dalyvauti patikroje. Šeimos gydytojai, pas kuriuos per metus bent kartą apsilanko apie 70—80 proc. moterų, turėtų suteikti moterims daugiau informacijos apie šį tyrimą. Rekomenduojama aktyviau taikyti šiuolaikines informavimo technologijas, kompiuterines programas, kad būtų galima stebėti, kaip moterys dalyvauja patikroje, pranešti joms tyrimo duomenis, laiku priminti, kad reikia pasitikrinti (20). Būtina ieškoti naujų metodų, kaip padidinti dalyvavimą gimdos kaklelio vėžio patikroje tų moterų, kurios turi mažesnį išsimokslinimą, gyvena kaimo vietovėse ir rečiau lankosi pas gydytojus (22).
Išvados
1. Daugiau kaip pusė moterų (58,4 proc. 2006 m.) atsakė, kad joms per praėjusius trejus metus atliktas gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas. Per dešimtmetį tokių moterų dalis padidėjo, ypač 45-54 metų grupėje.

2. 2006 m. trečdalis moterų atsakė, kad gavo kvietimą at buvo siųstos atlikti gimdos kaklelio tepinėlio tyrimą. Šis tyrimas 2—3 kartus dažniau buvo atliktas gavusioms kvietimą ar siuntimą moterims, palyginti su jų negavusiomis.

3. Gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas dažniau atliktas aukštesnio išsimokslinimo, gyvenančioms mieste, ištekėjusioms, besilankančioms pas gydytoją ir kasdien valgančioms daržoves moterims. 4. Vykdant gimdos kaklelio vėžio patikros programą, būtina aktyviau skleisti informaciją apie patikros svarbą, didesnį dėmesį skiriant žemesnio išsimokslinimo, gyvenančioms kaime, retai besilankančioms pas gydytoją moterims.

Išsamiau

Informacijos nėra
  • (1) Lietuvos vėžio registras. Prieiga internete: www.is.lt/ cancer_reg.
  • (2) Hewitt M, Devesa SS, Breen N. Cervical cancer screening among U.S. women: analyses of the 2000 National Health Interview Survey. Prev Med 2004;39(2):270-8.
  • (3) Moreira ED, Oliveira BG, Ferraz FM, Costa S, Costa Filho JO, Karic G. Knowledge and attitudes about human papillomavirus, Pap smears, and cervical cancer among young women in Brazil: implications for health education and prevention. Int J Gynecol Cancer 2006;16(2):599-603.
  • (4) Nadišauskienė R. Apie Lietuvos nacionalinę gimdos kaklelio vėžio patikros programą. Lietuvos akušerija ir ginekologija 2005;8(2):104-5.
  • (5) Siahpush M, Singh GK. Sociodemographic predictors of pap test receipt, currency and knowledge among Australian women. Prev Med 2002;35(4): 362-8.
  • (6) Ostbye T, Greenberg GN, Taylor DH, Lee AMM. Screening Mammography and Pap tests among older American women 1996—2000: Results from the Health and Retirement Study (HRS) and Asset and Health Dynamics Among the Oldest Old (AHEAD). Ann Fam Med 2003;l(4):209-17.
  • (7) Klug SJ, Hetzer M, Blettner M. Screening for breast and cervical cancer in a large German city: participation, motivation and knowledge of risk factors. Eur J Public Health 20O5;15:(l):70-7.
  • (8) Coughlin SS, Breslau ES, Thompson T, Benard VB. Physician recommendation for papanicolaou testing among U.S. women, 2000. Cancer Epidemiol Biomarkers Prev 2005;14(5):l 143-8.
  • (9) Coughlin SS, Thompson T, Hall HI, Logan P, Uhler RJ. Breast and cervical carcinoma screening practices among women in rural and nonrural areas of the United States, 1998-1999. Cancer 2002;94(ll):2801-12.
  • (10) European health for all database (HFA-DB). Available from: http://data.euro.who.int/hfadb.
  • (11) Nordic/Baltic Health Statistics 2002. Copenhagen: Nordic Medico-Statistical Committee (NOMESCO); 2002. 102 p.
  • (12) Boyle P, Autier P, Bartelink H, Baselga J, Bof-fetta P, Burn J, et al. European Code Against Cancer and scientific justification: third version (2003). Ann Oncol 2003;14(7):973-1005.
  • (13) Van Harrison R, Janz NK, Wolfe RA, Tedeschi PJ, Stross JK, Huang X, McMahon LF. Characteristics of primary care physicians and their practices associated with mammography rates for older women. Cancer 2003;98(9): 1811-21.
  • (14) Juon HS, Seung-Lee C, Klassen AC. Predictors of regular Pap smears among Korean-American women. Prev Med 2003;37(6 Pt l):585-92.
  • (15) Zapka JG, Lemon SC. Interventions for patients, providers, and health care organizations. Cancer 2004:101 (Suppl 5):1165-87.
  • (16) Giles M, Garland S. A study of women's knowledge regarding human papillomavirus infection, cervical cancer and human papillomavirus vaccines. Aust N Z į Obstet Gynecol 2006;46(4):311-5.
  • (17) Taylor D, Mamoon HA, Morrell SL, Wain GV. Cervical screening by socio-economic status in Australia. Aust N Z J Public Health 2001;25(3):256-60.
  • (18) O'Malley MS, Earp JAL, Hawley ST, Schell MJ, Mathews HF, Mitchell J. The association of race/ ethnicity, socioeconomic status, and physician recommendation for mammography: who gets the message about breast cancer screening? Am J Public Health 2001;91 (l):49-54.
  • (19) Selvin E, Brett KM. Breast and cervical cancer screening: sociodemographic predictors among White, Black, and Hispanic women. Am J Public Health 2003;93(4):618-23.
  • (20) Kupets R, Covens A. Strategies for the implementation of cervical and breast cancer screening of women by primary care physicians. Gynecol Oncol 2001;83(2): 186-97.
  • (21) Manfredy C, Czaja R, Freels S, Trubitt M, Warnecke R, Lacey L. Prescribe for health. Improving cancer screening in physician practices serving low income and minority populations. Arch Fam Med 1998;7(4):329-37. Gauta: 2007 m. vasario mėn. Priimta spaudai 2007 m. kovo mėn.
Informacijos nėra