Gimdos kaklelio vėžio prevencija visoms moterims

Pažvelk iš arčiau

Pasitikrink žinias

Testas

Testas

Gimdos kaklelio vėžys

„Gimdos kaklelio vėžys ir ikivėžiniai pakitimai sutrikdo moters fizinę ir psichinę sveikatą, lemia socialinio gyvenimo pakitimus“
Gimdos kaklelio vėžys yra rimta liga. Informacija, kurią rasite šiame tinklalapyje, ir priemonės, kurių imsitės norėdamos save apsaugoti, padės jaustis saugiau ir užtikrinčiau. Nepamirškite reguliariai lankytis pas gydytoją ir aptarti su juo bet kokius jus dominančius klausimus apie PAP tyrimus, gimdos kaklelio vėžio riziką ir kaip apsisaugoti nuo šios ligos. Gydytojas yra jūsų partneris, todėl nereikėtų drovėtis atvirai su juo kalbėti.
Pasaulinė problema
Nuo gimdos kaklelio vėžio kenčia viso pasaulio moterys. Tai antra pagal paplitimą vėžio forma, diagnozuojama jaunesnėms nei 45 metų moterims. Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš trijų labiausiai pasaulyje paplitusių moterų mirties nuo vėžio priežasčių. Daugiau aukų pasiglemžia tik krūties ir plaučių vėžys.
Pasaulyje kas dvi minutės nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris. Nors sveikatos profilaktikos programų įtaka gimdos kaklelio vėžio prevencijai didelė, net ir išsivysčiusiose šalyse nuo šios ligos kasdien miršta moterys. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nuo gimdos kaklelio vėžio miršta po tris moteris kiekvieną dieną, Lietuvoje – penkios moterys per savaitę. Dar daugiau moterų sulaukia žinios, kad jų PAP tepinėlyje nustatyti pakitimai. Tokia žinia sukelia nerimą ir moterims, ir jų artimiesiems.

Tačiau yra ir gera žinia: gimdos kaklelio vėžio prevencija, diagnozavimas ir gydymas tobulėja. Veiksmingiausia šiuo metu įmanoma gimdos kaklelio vėžio prevencija yra skiepijimas. Skiepijimasis kartu su reguliariai atliekamais tyrimais sumažins riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu kur kas efektyviau nei vien tyrimai.

Į viršų
Gimdos kaklelio funkcija
Gimdos kaklelis – tai siauroji gimdos dalis, atsiverianti į vaginą. Pro šią angą menstruacijų metu išteka kraujas. Gimdos kaklelis veikia ir kaip barjeras, saugantis gimdą nuo infekcijų.

Nėštumo metu gimdos kaklelis yra uždaras. Atėjus metui gimdyti, kaklelis atsiveria apie 10 cm, kad kūdikis galėtų pro jį išlįsti.
Gimdos kaklelio schema Gimdos kaklelio schema Gimdos kaklelio vėžys. Kas tai?
Gimdos kaklelio vėžys susiformuoja tada, kai gimdos kaklelio gleivinėje pakitusios ląstelės pradeda nekontroliuojamai daugintis, išplinta į aplinkinius organus bei audinius.
Pasaulyje kas 2 minutės nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris. Gimdos kaklelio vėžiu visame pasaulyje per metus suserga apie 500 tūkst. moterų. Tai antra pagal paplitimą moterims diagnozuojama vėžio rūšis. Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių vėžio rūšių, tampančių moterų mirties priežastimi. Daugiau moterų miršta tik nuo krūties ir plaučių vėžio (1). Kiekvienais metais nuo šios ligos miršta 270 tūkst. moterų. Didžiausias mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio fiksuojamas besivystančiose pasaulio šalyse – net 85 proc. visų dėl šios ligos pasaulyje mirštančių moterų. Gimdos kaklelio vėžys šiuose regionuose pražudo daugiau moterų nei bet kuri kita vėžio forma (1).
2002-2005 m. duomenys iliustruoja faktą, jog susirgimų gimdos kaklelio vėžiu ir mirtingumo nuo jo skaičius Lietuvoje auga. Tikrinant moterų sveikatą gimdos kaklelio pakitimų kasmet vidutiniškai nustatoma daugiau nei 5 tūkst. moterų. Apie 540 moterų kasmet išsivysto gimdos kaklelio vėžys. Nuo šios ligos Lietuvoje kasmet miršta apie 270 moterų. 2002-2005 m. duomenys Susirgimų gimdos kaklelio vėžiu dažnis Lietuvoje yra vienas didžiausių Baltijos jūros regione ir šiaurinėje Europos dalyje. Per paskutiniuosius penketą metų susirgimų šia liga dažnis svyravo tarp 20 ir 25 moterų iš 100 tūkst. moterų. Palyginimui: sergamumas šia liga Lietuvoje yra keturis kartus didesnis nei Suomijoje, du kartus didesnis nei Švedijoje, 1,5 karto didesnis nei Norvegijoje. Geografiniai skirtumai Atvejai per metus Gimdos kaklelio vėžys: socialinė, ekonominė ir emocinė našta
Gimdos kaklelio vėžys ir jo gydymas kelia daugybę iššūkių. Liga įtakoja gyvenimo kokybę tiek gydymo metu, tiek ir ilgam po jo (2). Ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų diagnozavimas ir gydymas moterims kelia įtampą (3). Netgi nedideli pakitimai verčia sunerimti dėl savo sveikatos, santykių su partneriu, vaisingumo. Be to, patikrai ir gimdos kaklelio vėžio gydymui išleidžiama didelė dalis sveikatos apsaugos sistemos lėšų.

Padėtį apsunkina ir tai, jog gimdos kaklelio vėžys paprastai pažeidžia jaunas moteris. Tai antrasis pagal paplitimą 15–44 metų moterų vėžys. Tokio amžiaus moterys paprastai yra dirbančios, atsakingos už vaikus ir savo šeimas, todėl bendra socialinė, ekonominė ir emocinė našta yra išties milžiniška (4).

Susirgimų gimdos kaklelio vėžiu dažnis Lietuvoje yra vienas didžiausių Baltijos jūros regione ir šiaurinėje Europos dalyje. Per paskutiniuosius penketą metų susirgimų šia liga dažnis svyravo tarp 20 ir 25 moterų iš 100 tūkst. moterų. Palyginimui: sergamumas šia liga Lietuvoje yra keturis kartus didesnis nei Suomijoje, du kartus didesnis nei Švedijoje, 1,5 karto didesnis nei Norvegijoje (5).
Gimdos kaklelio vėžio paplitimas ir mirštamumas nuo jo įvairiose amžiaus grupėse. Gimdos kaklelio vėžio paplitimas ir mirštamumas Gimdos kaklelio vėžys ir sergančiųjų amžius
Pavojus susirgti gimdos kaklelio vėžiu gresia kiekvienai moteriai. Tam tikrais moterų amžiaus tarpsniais gimdos kaklelio vėžio dažnis ir mirštamumas nuo jo skiriasi, tačiau akivaizdu, jog šia liga serga daugybė jaunų moterų. Apie 30% naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų diagnozuojama jaunesnėms nei 45 metų moterims (1). Gimdos kaklelio vėžys yra ne tik fizinė ir psichologinė problema, bet ir socialinė, ekonominė ir emocinė našta.

Kai kuriuose kraštuose pastebimai daugėja jaunesnių moterų gimdos kaklelio vėžio atvejų (6).

Kai kuriose šalyse fiksuojami du gimdos kaklelio vėžio susirgimų dažnio pakilimai: 40–44 ir 75–79 metų moterims.
„Per 1978-2005 metus naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų Lietuvoje labiausiai daugėjo 35-49 m. amžiaus moterų grupėje”). 1978-2005 metus nauji gimdos kaklelio vėžio atvejai Pavojus susirgti
Pavojus susirgti gimdos kaklelio vėžiu didžiausias tose šalyse, kuriose nėra įgyvendinamos profilaktinės sveikatos patikros programos, leidžiančios kuo anksčiau aptikti pakitusias ir ikivėžines gimdos kaklelio ląsteles (7). Tinkamos profilaktinės patikros programos kai kuriose šalyse sumažino gimdos kaklelio vėžio susirgimų dažnį iki 80% (8). Tačiau net ir reguliariai atliekami tyrimai negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos nuo ŽPV, nes tyrimų metu išaiškinami ne visi ikivėžiniai pakitimai ar vėžys. Todėl pavojus susirgti gimdos kaklelio vėžiu išlieka (9).

Į viršų

Išsamiau

Informacijos nėra
  • (1) Ferlay J, Bray P, Pizani P, Parkin DM. GLOBOCAN 2002: Cancer incidence, mortality and prevalence worldwide. IARC CancerBase No 5, Version 2 0 IARCPress, Lyon, 2004
    Available at: http://www.iarc.fr
    Accessed September 20, 2005
  • (2) Basen-Engquist K, Paskett ED, Buzaglo J, Miller SM, Schover L, Wenzel LB, Bodurka DC. Cervical cancer. Cancer 2003; 98: 2009-2014.
    Wenzel L, DeAlba I, Habbal R, Kluhsman BC, Fairclough D, Krebs LU, Anton-Culver H, Berkowitz R, Aziz N. Quality of life in long-term cervical cancer survivors. Gynecol Oncol 2005; 97: 310-317. Pearman T. Quality of life and psychosocial adjustment in gynecologic cancer survivors. Health Qual Life Outcomes 2003; 1: 33
  • (3) Bell S, Porter M, Kitchener H, Fraser C, Fisher P, Mann E. Psychological response to cervical screening. Prev Med 1995; 24: 610-616.
  • (4) Wolstenholme JL, Whynes DK. Stage-specific treatment costs for cervical cancer in the United Kingdom. Eur J Cancer 1998; 34: 1889-1893. Jacob M, Broekhuizen FF, Castro W, Sellors J. Experience using cryotherapy for treatment of cervical precancerous lesions in low-resource settings. Int J Gynaecol Obstet 2005; 89 Suppl 2: S13-S20. Sankaranarayanan R, Budukh AM, Rajkumar R. Effective screening programmes for cervical cancer in low- and middle-income developing countries. Bull World Health Organ 2001; 79: 954-962. Sankaranarayanan R, Gaffikin L, Jacob M, Sellors J, Robles S. A critical assessment of screening methods for cervical neoplasia. Int J Gynaecol Obstet 2005; 89 Suppl 2: S4-S12.
  • (5) Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio registro centro duomenys.
  • (6) Vizcaino AP, Moreno V, Bosch FX, Munoz N, Barros-Dios XM, Parkin DM. International trends in the incidence of cervical cancer: I. Adenocarcinoma and adenosquamous cell carcinomas. Int J Cancer 1998; 75: 536-545. Vizcaino AP, Moreno V, Bosch FX, Munoz N, Barros-Dios XM, Borras J, Parkin DM. International trends in incidence of cervical cancer: II. Squamous-cell carcinoma. Int J Cancer 2000; 86: 429-435
  • (7) Schiller JT, Davies P. Delivering on the promise: HPV vaccines and cervical cancer. Nat Rev Microbiol 2004; 2: 343-347. Franco EL, Duarte-Franco E, Ferenczy A. Cervical cancer: epidemiology, prevention and the role of human papillomavirus infection. CMAJ 2001; 164: 1017-1025.
  • (8) Schiller JT, Davies P. Delivering on the promise: HPV vaccines and cervical cancer. Nat Rev Microbiol 2004; 2: 343-347.
  • (9) Boyle P, Ferlay J. Cancer incidence and mortality in Europe, 2004. Ann Oncol 2005; 16: 481-488.