Gimdos kaklelio vėžio prevencija visoms moterims

Pažvelk iš arčiau

Pasitikrink žinias

Testas

Pakitę tyrimų rezultatai ir gydymas

Pakitę PAP tyrimo rezultatai
Pakitę PAP tyrimo rezultatai yra gana dažni, tačiau jie dar nereiškia, kad jums diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys.

Jei ląstelių pakitimai nežymūs, gydytojas tiesiog rekomenduos pakartoti PAP tyrimą. Jei yra anomalijų, jis gali patarti imtis gydymo ir tuomet pakartoti PAP tyrimą. Taip yra dėl to, kad nežymūs ląstelių pakitimai dažnai išgyja savaime. Jei pakartotiniuose tyrimuose po kelių mėnesių pakitusios ląstelės išlieka, gydytojas atliks papildomus tyrimus.
Kolposkopija ir biopsija
Kolposkopija
Jei jūsų PAP tyrimo rezultatai pakitę, gydytojas patardamas imtis tolesnių tyrimų tikriausiai siūlys atlikti kolposkopiją. Tai patikrinimas, kuris leidžia tiesiogiai iš arti stebėti gimdos kaklelio audinio pakitimus naudojant kolposkopą.

Atliekant kolposkopiją, kaip ir PAP tyrimo metu, reikia atsigulti ant tyrimų stalo, o gydytojas į vaginos ertmę įkiša instrumentą, vadinamą skėtikliu, kad galėtų apžiūrėti gimdos kaklelį. Gydytojas taip pat naudoja mikroskopą su apšvietimu, vadinamą kolposkopu, kad galėtų apšviesti ir apžiūrėti padidintą gimdos kaklelio audinį, ar nėra pakitimų. Tyrimo metu galite jaustis nepatogiai, bet paprastai jis tetrunka 5–10 minučių.

Biopsija
Kolposkopijos metu gydytojas gali paimti mažą gimdos kaklelio audinio mėginį, kurį tirs papildomai. Toks audinio paėmimas vadinamas biopsija. Šios procedūros metu gydytojas paprastai nuskausmina gimdos kaklelį vietine nejautra, o po to paima mėginį tyrimams. Procedūra gali sukelti spazmus arba skausmą ir lengvą kraujavimą po procedūros, bet jums nereikėtų dėl to nerimauti, tai yra normalu.
Ikivėžinių pakitimų gydymas
Jei gydytojas nustato, kad yra pakitimų ir reikia tolesnio gydymo, galimi įvairūs gydymo metodai. Daugelis jų atliekami ginekologo kabinete, ligoninėje ar ginekologijos klinikoje. Jei reikia, naudojama vietinė nejautra, taigi skausmo nejusite.

Šiame etape labiausiai tikėtinas vienas iš šių metodų:

Krioterapija. Šios procedūros metu maža metalinė plokštelė užšaldoma ir uždedama ant gimdos kaklelio zonos, kad sunaikintų pakitusias ląsteles.

Elektrochirurginė ekscizijos procedūra (LEEP). Tai labiausiai paplitęs šiuo metu naudojamas gydymas, kai pakitusios ląstelės pašalinamos plona pakaitinta vielos kilpa.

Konizacija (dar vadinama kūgine biopsija). Iš gimdos kaklelio išpjaunamas kūgio formos audinio gabalėlis ir taip pašalinamos pakitusios ląstelės. Tai galima atlikti vielos kilpa (žr. LEEP), lazeriu arba chirurginiu skalpeliu.

Lazerio terapija. Pakitusios ląstelės nudeginamos lazeriu.

Išklausykite gydytojo nuomonės, aptarkite visus variantus ir kartu pasirinkite geriausią gydymą.
Krioterapija Šioje schemoje matote šaldančių dujų balioną, kuris naudojamas krioterapijos metu. Šioje schemoje matote šaldančių dujų balioną, kuris naudojamas krioterapijos metu. Kaip gydomas gimdos kaklelio vėžys? Gimdos kaklelio vėžio išplitimo įvertinimas
Jei biopsija patvirtina, kad yra gimdos kaklelio vėžys, gydytojas gali atlikti kitus tyrimus, tokius kaip peršvietimas, cistoskopija (procedūra, kai per vamzdelį su apšvietimu apžiūrima pūslė) arba proktoskopija ar kolonoskopija (procedūra, kai per vamzdelį su apšvietimu apžiūrima tiesioji ir gaubtinė žarnos). Šie tyrimai leidžia nustatyti, ar vėžys išplito ir kokia jo stadija.
Gimdos kaklelio vėžio gydymo būdai
Jei vėžys neišplito į kitus organus ir vis dar yra ankstyvųjų stadijų, nuo gimdos kaklelio įmanoma pašalinti visą vėžinį audinį naudojant konizaciją.

Jei vėžys išplitęs labiau, gydytojas gali parekomenduoti vieną ar kelis jo gydymo būdus:

Operacija. Jos metu gali būti pašalinta gimda (vadinamoji histerektomija), o kartais kiaušidės ir (arba) vidiniai limfmazgiai.

Radiacijos terapija. Jei vėžys išplito į kitus audinius arba atsinaujino po gydymo, gali būti paskirta radiacijos terapija. Šios procedūros metu į vėžio pažeistas sritis sufokusuojami itin intensyvūs rentgeno spinduliai.

Chemoterapija. Tai dar vienas būdas gydyti invazinį arba atsinaujinantį vėžį. Chemoterapijos metu vėžio ląstelės naikinamos vaistais.

Kad ir kokį būdą gydytojas rekomenduoja, būtinai išsiaiškinkite visas gydymo galimybes ir susijusią riziką.
Žvilgsnis į ateitį
Gimdos kaklelio vėžiu suserga vis daugiau moterų, tačiau ankstyvos diagnostikos atveju išgyvenimo vidurkis geras. Netgi sergant invaziniu gimdos kaklelio vėžiu, penkerių metų išgyvenimo vidurkis yra aukštas. Daugeliui moterų, kurios reguliariai atlieka PAP tepinėlio tyrimus ir imasi paskirto gydymo, garantuojamas geras apsaugos nuo gimdos kaklelio vėžio lygis.

Išsamiau

Informacijos nėra
  • (1) Ferlay J, Bray P, Pizani P, Parkin DM. GLOBOCAN 2002: Cancer incidence, mortality and prevalence worldwide. IARC CancerBase No 5, Version 2 0 IARCPress, Lyon, 2004
    Available at: http://www.iarc.fr
    Accessed September 20, 2005
  • (2) Basen-Engquist K, Paskett ED, Buzaglo J, Miller SM, Schover L, Wenzel LB, Bodurka DC. Cervical cancer. Cancer 2003; 98: 2009-2014.
    Wenzel L, DeAlba I, Habbal R, Kluhsman BC, Fairclough D, Krebs LU, Anton-Culver H, Berkowitz R, Aziz N. Quality of life in long-term cervical cancer survivors. Gynecol Oncol 2005; 97: 310-317. Pearman T. Quality of life and psychosocial adjustment in gynecologic cancer survivors. Health Qual Life Outcomes 2003; 1: 33
  • (3) Bell S, Porter M, Kitchener H, Fraser C, Fisher P, Mann E. Psychological response to cervical screening. Prev Med 1995; 24: 610-616.
  • (4) Wolstenholme JL, Whynes DK. Stage-specific treatment costs for cervical cancer in the United Kingdom. Eur J Cancer 1998; 34: 1889-1893. Jacob M, Broekhuizen FF, Castro W, Sellors J. Experience using cryotherapy for treatment of cervical precancerous lesions in low-resource settings. Int J Gynaecol Obstet 2005; 89 Suppl 2: S13-S20. Sankaranarayanan R, Budukh AM, Rajkumar R. Effective screening programmes for cervical cancer in low- and middle-income developing countries. Bull World Health Organ 2001; 79: 954-962. Sankaranarayanan R, Gaffikin L, Jacob M, Sellors J, Robles S. A critical assessment of screening methods for cervical neoplasia. Int J Gynaecol Obstet 2005; 89 Suppl 2: S4-S12.
  • (5) Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio registro centro duomenys.
  • (6) Vizcaino AP, Moreno V, Bosch FX, Munoz N, Barros-Dios XM, Parkin DM. International trends in the incidence of cervical cancer: I. Adenocarcinoma and adenosquamous cell carcinomas. Int J Cancer 1998; 75: 536-545. Vizcaino AP, Moreno V, Bosch FX, Munoz N, Barros-Dios XM, Borras J, Parkin DM. International trends in incidence of cervical cancer: II. Squamous-cell carcinoma. Int J Cancer 2000; 86: 429-435
  • (7) Schiller JT, Davies P. Delivering on the promise: HPV vaccines and cervical cancer. Nat Rev Microbiol 2004; 2: 343-347. Franco EL, Duarte-Franco E, Ferenczy A. Cervical cancer: epidemiology, prevention and the role of human papillomavirus infection. CMAJ 2001; 164: 1017-1025.
  • (8) Schiller JT, Davies P. Delivering on the promise: HPV vaccines and cervical cancer. Nat Rev Microbiol 2004; 2: 343-347.
  • (9) Boyle P, Ferlay J. Cancer incidence and mortality in Europe, 2004. Ann Oncol 2005; 16: 481-488.